Skandinavai siūlo savo patirtį saugojant ir atgaivinant jūrinio paveldo objektus

Iniciatyva

"Gal tarp visų Baltijos jūros valstybių ir turime mažiausiai jūrinio paveldo objektų, bet jie yra pakankamai ryškūs. Jei su tuo, kas likę elgsimės profesionaliai, tai mūsų perspektyvos yra pakankamai šviesios", - sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, atstovaujantys Lietuvai vienoje iš Baltijos jūros šalių paveldo bendradarbiavimo projekto darbinių grupių.

Abu pašnekovai neseniai grįžo iš Norvegijos miesto Stavangerio, kuriame vyko Baltijos šalių jūros paveldu besirūpinančio projekto Pakrantės kultūros ir jūrinio paveldo darbo grupės posėdis.

Rezultatai pranoko lūkesčius

Idėja sukurti monitoringo grupę, besirūpinančią Baltijos jūros kultūrinio paveldo puoselėjimu bei propagavimu, kilo dar 1997 metais Liubeke vykusiame Baltijos jūros šalių kultūros ministrų susitikime.

Prieš penkerius metus buvo sukurta pagrindinė projekto monitoringo grupė bei keturios darbo grupės: povandeninio paveldo, istorinių miestų, pakrantės kultūros ir jūrinio paveldo, istorinių pastatų išsaugojimo.

Lietuviai į minėtąjį projektą įsijungė prieš trejus metus. Be J. Genio ir L. Kavaliausko, Klaipėdai šiame projekte atstovauja povandeninės archeologijos grupė, vadovaujama Klaipėdos universiteto rektoriaus profesoriaus Vlado Žulkaus.

Pernai pirmajame Baltijos jūros šalių kultūros paveldo forume Gdanske pakrantės kultūros ir jūrinio paveldo darbo grupė pristatė pirmąjį projektą - "Baltijos švyturiai".

Oslo istorinių laivų krantinė

"Turime tik tris istorinius švyturius, o net du pavyko pristatyti paruoštuose pažintiniuose plakatuose. Latviai turi 16 tokių švyturių, bet jiems pavyko pristatyti tik vieną", - džiaugėsi L. Kavaliauskas.

Jo teigimu, po minėtojo forumo Gdanske projekto monitoringo grupė ir ministrai pritarė rezultatams ir nutarė tęsti veiklą bei 2005 metais surengti forumą Helsinkyje. Jei viskas ir toliau klostysis taip sėkmingai, 2007 metais toks forumas įvyks ir Lietuvoje.

"Džiugu, kad nors kultūros ministrai buvo numatę projektą vykdyti tik trejus metus, matant sėkmingą jo įgyvendinimo eigą, jis vystomas toliau", - sakė J. Genys.

"Turime daugiau nei atrodo"

"Gal Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, turi mažiausiai jūrinio paveldo objektų, bet jie yra pakankamai ryškūs. Daug kas pas mus yra sunaikinta, daug ko nebėra, bet jei su tuo, kas likę, elgsimės profesionaliai, tai turėsime puikių traukos objektų", - sako L. Kavaliauskas.

Jam paantrinęs J. Genys pabrėžė, kad nereikia užmiršti, jog jūrinis paveldas nėra tik fiziniai objektai. "Yra ir dvasinė pusė - etnokultūriniai papročiai, šventės, maistas", - teigia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius.

Pašnekovų teigimu, ne paslaptis, kad lietuvių mentalitetas nėra toks, koks būdingas šimtmečius jūrines tradicijas puoselėjančiose valstybėse gyvenantiems žmonėms.

"Kartais net sakoma, kad jūrinio paveldo mes išvis neturime. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė - jūrinio paveldo objektų turime net daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Šventosios uostas, statytas XVI-XVII amžiuje, šiandien yra išlikęs tos pačios planinės struktūros, kuri buvo ir prieš tris šimtmečius. Tuo jis ir yra unikalus. Identiško planavimo Vokietijos uostai buvo perstatyti, o Šventosios išliko beveik nepakitęs, autentiškas. Klaipėdos senasis pilies uostas unikalus tuo, kad čia užgimė pats miestas. Turime fortifikacijos objektų - uostamiesčio pilies bastionai, dalis dabartinio Lietuvos jūrų muziejaus pastatų Smiltynėje, Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje. Šie objektai yra ypač įdomūs užsieniečiams. Iki šiol Vlado Žulkaus povandeninės grupės archeologai yra atradę nemažai povandeninių objektų - nuo septynių tūkstančių metų senumo miško iki Antrojo pasaulinio karo metu nuskendusių laivų ir numuštų lėktuvų", - pasakoja L. Kavaliauskas.

Stavangeryje vyko paskutinis Baltijos šalių jūros paveldu besirūpinančio projekto Pakrantės kultūros ir jūrinio paveldo darbo grupės posėdis

Tačiau pašnekovai pripažįsta, kad šiandien, lyginant su kaimynais, kai kuriais aspektais Lietuvos jūrinis paveldas atrodo liūdnokai.

"Ypač varganai atrodo mūsų senieji laivai. Turime tik aštuonis į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktus senuosius laivus (7 jachtos ir vienas garlaiviukas). Šie "Budžio" klubui priklausantys laivai stovi Piliavietės teritorijoje. Penkių laivų būklė yra ypač prasta.

Reikia galvoti, kaip tuos objektus atgaivinti, jie juk galėtų ne tik papuošti Danės krantinę ar Senąjį pilies uostą, bet ir sustiprinti jūrinio miesto įvaizdį. Juos taip pat būtų galima aktyviai panaudoti turizmo, pramogų tikslams, kad jie ne tik stovėtų, bet ir uždirbtų pinigų. Puikus pavyzdys - dukart Klaipėdoje jau lankęsis senasis norvegiškas laivas "Anna of Sand", - savo mintimis pasidalijo J. Genys.

Istoriko nuomone, taip pat liūdina ir tas faktas, kad Klaipėdoje nesistengiama sukurti jūrinės dvasios, kuri buvo būdinga miestui per visą jo gyvavimo istoriją.

"Turbūt nėra tokio uosto, kuriame nerastum žuvies patiekalų restoranų ar užeigų. Deja, Klaipėdoje jų nėra. Kažin ar yra mieste nors vienas baras ar užeiga, kurių interjere dominuoja jūrinė simbolika. Nėra ir parduotuvėlių, kuriose galėtum įsigyti visko, kas siejasi su jūra - nuo marškinėlių iki inkaro. Kasdieniniame Klaipėdos gyvenime nėra išreikšta jūrinė dvasia. Tai juk didelės erdvės privataus verslo atstovams, bet kažkodėl jos jų nevilioja. Tiek nedaug reikia, kad Klaipėda taptų panaši į Stokholmą ar Stavangerį - ne savo architektūra, bet savo gyvenimo būdu, savo dvasia", - sako J. Genys.

L. Kavaliausko teigimu, džiugina nors tai, kad jau antrus metus prie Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio veikia Jūrinio paveldo taryba, kuri propaguoja jūrinį paveldą, bando realizuoti su jo atgaivinimu susijusias idėjas.

Reali nauda

Pašnekovų teigimu, dalyvaujant Baltijos jūros paveldu besirūpinančio projekto darbo grupėse, įgyjama patirties, kaip skandinavai ir kitų Baltijos šalių atstovai kooperuoja lėšas jūrinio paveldo objektų atgaivinimui ir reprezentavimui.

Paskutiniajame susitikime Norvegijoje buvo aptartos kultūrinio landšafto išsaugojimo, senųjų laivų ir senųjų uostų perspektyvos.

"Taip pat Stavangeryje užsibrėžėme planus ateinantiems metams. Šiemet ir 2005-iais daugiausiai dirbsime ties istorinių uostų bei laivų problemomis. Pasiekti rezultatai bus aptarti Stokholme įvyksiančiame darbo grupės susitikime", - sakė J. Genys.

"Tai tikrai ne formalus susibėgimas. Mes pateikiame savo pavyzdžius, kaip vystome su jūrine kultūra susijusias teritorijas, objektus, pristatome problemas, o užsieniečiai mielai sutinka konsultuoti ir pasidalinti savo patirtimi", - sakė L. Kavaliauskas.

Pašnekovų teigimu, užmegztų kontaktų dėka galima susirasti partnerių, kurie yra būtini siekiant finansavimo įvairiems projektams iš europinių fondų.

"Pavyzdžiui, tokia galimybe atnaujinti senuosius laivus galėtų pasinaudoti ir tas pats istorinių laivų klubas "Budys", - svarstė J. Genys.

Martynas VAINORIUS