Smeltalės upė: bando sučiupti teršėjus, planuoja valyti

Nekalbant apie įvairius vamzdžius, įtariamas ūkio subjektas, vežęs ir pylęs nuotekas į upę. Jam skirta apie 15 tūkst. eurų bauda. Šiuo metu aiškinamasi, ar upės neteršia dar du subjektai. Tačiau, aplinkosaugininkų manymu, šios upės būklė taršos atžvilgiu nėra itin bloga.

Planuojama 300 metrų ilgio Smeltalės upės ruože, esančiame aukščiau Minijos g. tilto, išvalyti susikaupusias dugno nuosėdas, perteklinę augaliją ir pagilinti nuo 30 centimetrų iki maždaug vieno metro.

Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė sako, kad kol kas dėl Smeltalės konkrečių planų neturima.

"Kol kas dar tik rengiami dokumentai. Mes planuojame su Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupe pasitarti, ar iš jos būtų galima gauti lėšų tokiems darbams. Dar tik ieškome tokių projektų finansavimo galimybių. Toje miesto dalyje bus įgyvendinamas ne vienas projektas: vienas - upelio gilinimo, kitas - uostelio. Nebus taip, kad viską ten padarysime įgyvendindami vieną projektą. Ir finansavimo sąlygos bus skirtingos, ir priemonės. Bet viską būtina vertinti kompleksiškai. Šiuo metu dar tik vertinamos galimybės, ieškoma sprendimų atskiriems projektams įgyvendinti", - sakė E. Jurkevičienė.

PAV atranka atlikta

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės teigimu, norint gilinti Smeltalės upelį, kaip ir atliekant bet kuriuos gilinimo darbus, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranką. Skyriui buvo pavesta organizuoti pirminio dokumento - PAV atrankos, nuo kurio prasideda visi kiti žingsniai, rengimą.

"Sausį gavome Smeltalės upės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą ir jau atidavėme Miesto tvarkymo ir Projektų skyriams. Taigi pirminė ataskaita apie išvežamo iškasto grunto kiekį ir kt. jau padaryta, yra nuo ko atsispirti techniniam projektui rengti", - sakė R. Jievaitienė. Aplinkos kokybės skyriaus vedėja informavo, kad dar daroma PAV atranka ir dėl uostelio, esančio kitoje Minijos g. pusėje, gilinimo. Jį numatoma pagilinti iki 1,2 m. Tačiau išvados iš Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) dar nėra.

Užsikimšę kolektoriai

PAV dėl Smeltalės upės ruožo išvalymo atrankos dokumente yra nurodyta, kokį poveikį ir kam darys planuojamas gilinimas ir valymas. Beje, jame rašoma, kad, prieš pradedant upės ruožo valymo darbus, tikslinga užkardyti esamą upės taršą naftos produktais, t. y. lietaus nuotekų kolektoriuose (kolektorius - pagrindinis didelio skersmens kanalizacijos vamzdis, į kurį suteka nutekamieji vandenys iš viso rajono) įrengti naftos produktų ir dumblo gaudykles.

"Nieko tokio baisaus arba ko nors, ką būtų labai sudėtinga padaryti, neradome. Tiesiog upės vaga yra užnešta smėliu. Kolektoriai yra užkimšti smėliu ir tiesiog jau tampa užtvanka - iš lietaus kanalizacijos subėgęs vanduo neprateka. Be to, meldai, medžiai ir krūmai, įkritę į upę, irgi stabdo vandens tekėjimą, už jų užkliuvęs smėlis kaupiasi, formuojasi įvairios salelės. Todėl pagrindinis tikslas - išvalyti upę, kad vandens tekėjimas grįžtų į senas vėžes", - sakė R. Jievaitienė.

Išgirsta informacija - upelis teršiamas

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja R. Jievaitienė neslėpė, kad rasta ir nedidelė tarša turint omenyje vandens kokybę. Upelio vandenyje yra šiek tiek amoniako ir kitų medžiagų. Tyrimai rodo, kad tai gali būti pramoninė tarša - kažkur išleidžiamos nuotekos. "Dar rudenį parašėme raštą Aplinkos apsaugos departamentui. Žinau, kad jo specialistai rado, kas teršia, bet mums subjekto neįvardino", - sakė ji.

Paklausta, ar tiesą sako žmonės, kad ne tik bendrovė "Grigeo Klaipėda" nevalytas nuotekas leido į Kuršių marias, jos leidžiamos ir į Smeltalės upelį, ir kitose vietose Klaipėdoje, R. Jievaitienė atsakė: "Taip, yra visokių paslėptų vamzdelių, tai vyksta."

R. Jievaitienė buvo paprašyta pristatyti Smeltalės upės ruožo valymo PAV ataskaitą paėjusį ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. Į jį buvo pakviesti ir AB "Klaipėdos vanduo" atstovai, ir aplinkosaugininkai.

"Kol kas tik sužinojome informaciją, kas vyksta, o paskui žiūrėsime, kokių veiksmų imsimės. "Klaipėdos vanduo" turi du galimus teršėjus, bet jie buitiniai, o ne pramoniniai. Galimas daiktas, kad žmonės į upelį išleidžia savo tualetų vandenį, bet tai dar nėra patvirtinta informacija. "Klaipėdos vanduo" pažadėjo aiškintis situaciją ir atsakyti į klausimą, ar į upelį išleidžiamas lietaus vanduo, ar tualetų", - sakė minėto komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus.

Pylė prie intako?

"Imdavome mėginius ir juose rasdavome teršalų. Buvom tokį vieną veikėją pasigavę, surašysime protokolą. Siūlėme geranoriškai atlyginti mūsų apskaičiuotą aplinkai padarytą žalą, bet jis nenori sutikti. Ko gero, teks su juo bylinėtis, jis žada pas mus ateiti su advokatais. Matyt, teks įrodinėti per teisminius ginčus", - teigė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas.

Pasak jo, tas veikėjas vykdė veiklą ir jos metu susidariusias nuotekas privalėjo vežti nuotekų tvarkytojams, tačiau buvo pastebėtas išleidžiantis jas ne prie Smeltalės, bet prie intako. Remiantis gautais skundais, buvo atliktas tyrimas. Subjektas neturėjo nuotekų tvarkymo dokumento.

"Paviršinės nuotekos mieste yra kanalizuojamos, nes jos nesusigeria, kadangi daugeliu atvejų yra išklotos plytelės, nelaidžios dangos. Rudenį, kai krenta lapai, užsikemša paviršinių nuotekų surinkimo vamzdžiai. Jeigu nuotekų kanalizavimo sistema kurioje nors vietoje užsikemša, kad ir dėl lapų rudenį, tada vanduo patvinsta. Kasmet kartojasi tokios istorijos. Todėl tuos tinklus reikia valyti, kad neužsikištų. Kas prižiūri tuos tinklus, tai ir daro.

Smeltalės upelis yra kanalizuotas iki pat buvusio mėsos kombinato teritorijos. Kai kuriuos tinklus prižiūri bendrovė "Klaipėdos vanduo", todėl į tyrimą buvo įtraukti ir jų atstovai. Bet šiuo atveju teršalai ėjo ne iš kokio nors vamzdžio, buvo vežamos bendrovės veiklos metu susidarančios nuotekos mobiliąja transporto priemone ir paleidžiamos", - aiškino Klaipėdos valdybos viršininkas.

Teršėjus saugo įstatymai?

Minėtas tyrimas jau baigtas, subjektui skirtos administracinės baudos, apskaičiuota aplinkai padaryta žala - apie 15,3 tūkst. eurų. Protokolas bus surašytas vasario 13 d. Po dviejų savaičių bus priimtas nutarimas, o paskui dar paliekama laiko tą nutarimą apskųsti. Tikėtina, kad teršėjas bus įvardintas galbūt kovo pabaigoje.

Kol nepradėjo galioti sprendimas, kol įtariamasis tarša asmuo dar turi teisę skųsti, jo A. Šepštas neįvardina.

"Administracinių nusižengimų kodeksas teigia, kad asmuo laikomas padaręs administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą. Kol nutarimas neįsigaliojęs, asmuo nelaikomas padaręs nusižengimą, todėl informuoti apie jį mes neturime teisės", - sakė A. Šepštas.

Tragedijos tikrai nėra

Pasak A. Šepšto, AAA vykdo aplinkos monitoringą ir kartkartėmis ima paviršinių vandens telkinių mėginius. Į jos stebimų objektų sąrašą yra įtrauktas ir Smeltalės upelis.

"Kadangi buvo kilęs ažiotažas dėl to upelio taršos, mes prašėme paimti mėginius ne dviejuose monitoringo taškuose, kaip tai daroma įprastai, o trijuose, gerokai nutolusiuose vienas nuo kito, kad būtų galima ištirti ir įvertinti būklę. Neseniai gavome rezultatus. Biocheminis deguonies suvartojimas viename litre vandens - 1 miligramas. Lašišinėje upėje ribinė vertė yra 4 miligramai litre. Iš nuotekų varyklų išleidžiamame vandenyje būna 5-15 miligramų litre.

Pagal šį rodiklį, charakterizuojantį taršą biologinėmis medžiagomis, nepanašu, kad yra koks nors kanalizacijos šulinys, kaip bandoma pavaizduoti. Rodiklis yra gana geras. Tragedijos dėl tos Smeltalės tikrai nėra. Gal ir būna kokie nors momentiniai išpylimai. Mėginių tyrimai nerodo, kad ta upė būtų užteršta biologiškai skaidžiomis medžiagomis", - sakė A. Šepštas.

Prižiūri tik kelis išleistuvus

AB "Klaipėdos vanduo" Tinklų departamento vadovo Mariaus Martynaičio teigimu, į Smeltalės upelį eina lietaus arba paviršinių nuotekų išleistuvai. Paviršinių nuotekų tinklai priklauso Savivaldybei. Kai kuriuos jų, išleidžiančius paviršines nuotekas į Smeltalės upelį, prižiūrėti Savivaldybė yra pavedusi "Klaipėdos vandeniui".

"Mes eksploatuojame 4-5 jų nuo Jūrininkų prospekto iki Minijos g. tilto. Vienas didžiausių yra Jūrininkų pr. pradžioje. Dar yra 1-2 nedideli už minėto tilto marių link. Į juos surenkamas vanduo iš mašinų stovėjimo aikštelių. Mes prižiūrime tik kelis vamzdžius ir išleistuvus.

Žinoma, yra ir mūsų neprižiūrimų išleistuvų iš automobilių stovėjimo aikštelių, įmonių teritorijų į tą patį Smeltalės upelį. Mūsų darbuotojai nėra ėję palei Smeltalės upelį ir žiūrėję, ar nėra kokių nors nelegalių prisijungimų, nežinomų išleistuvų. Mes tokių dalykų netikriname, eksploatuojame tik tuos išleistuvus, kuriuos prižiūrėti įpareigojo Savivaldybė", - kalbėjo M. Martynaitis.

Du įtartini atvejai

Pasak M. Martynaičio, "Klaipėdos vandens" specialistai turi įtarimų, kad prie paviršinių nuotekų tinklų yra prijungtos tam tikrų pastatų buitinės nuotekos. Bendrovės Nuotekų tinklų tarnybos inžinierius nurodė poros namų adresus.

"Mes tai patikrinsime, išsiaiškinsime, kokia yra situacija, ar tikrai taip yra, ir tada imsimės tam tikrų sprendimų: arba perjungsime, arba surašysime aktą dėl savavališko prisijungimo ar pan.

Tikiu, kad tokių situacijų mieste yra daugiau. Kol kas turime tik du užfiksuotus atvejus.

Pernai buvome užfiksavę vienos mokyklos buitinių nuotekų tinklų prijungimą prie paviršinių nuotekų tinklų. Buvo surašytas raštas tiek tai mokyklai, tiek Savivaldybei, dabar mokyklos tinklai prijungti prie tų tinklų, prie kurių ir turi būti prijungti. Taigi, mes tokių atvejų randame ir stengiamės juos pašalinti", - sakė M. Martynaitis.