Jeigu šioje bendrovėje apsilankytų žmogus, nebuvęs dešimt ar daugiau metų, pamanytų, ne ten pataikęs. Teritorijoje nugriauta daugybė pastatų, iš senųjų likę vos keli. Visoje didžiulėje, šiuo metu iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomojamoje 41,3 ha teritorijoje karaliauja tik jūriniai konteineriai, kranai ir krautuvai.
Kompanijoje labai griežta tvarka. Jos teritorijoje galima važiuoti tik 30 km greičiu. Beje, greitis matuojamas radarais, rengiami reidai. Už pakartotą pažeidimą gali būti atimtas leidimas įvažiuoti į teritoriją. Kompanija naudojasi 1,4 km krantinėmis. Jos nuomojamoje teritorijoje konteineriai kraunami 5 aukštais.
Ir dirbančių žmonių beveik nematyti, nors šioje kompanijoje jų dirba 285. Jeigu jūsų gidu po "Smeltės" ir "Progreso" teritorijas būtų pats bendrovės generalinis direktorius Rimantas Juška, drąsiai prisipažįstantis, kad "Smeltė" yra jo meilė, net nepajustumėte, kaip prabėgtų dvi valandos.
Vizitinė kortelė - "mėlynosios žirafos"
Vizitinė šios kompanijos kortelė - trys STS kranai jūriniams konteineriams krauti. Vieni klaipėdiečiai juos vadina vizualine tarša, gadinančia kraštovaizdį, o kiti praminė "mėlynosiomis žirafomis". Beje, netrukus Klaipėdoje bus jau 5 "mėlynosios žirafos".
Kranininkas sėdi kabinoje po strėle maždaug 50 metrų aukštyje (vaizdžiai tariant, du vienas ant kito sudėti dešimtaukščiai namai). Kai būna aukštyn pakelta šio krano strėlė, ji siekia 115 m aukštį. Tai aukščiausias taškas visoje Klaipėdoje. Šitas kranas yra aukštesnis nei antena, iškelta ant Gandrališkių daugiaaukščio. Ten pasiekiamas tik 107 m aukštis.
Ant vieno iš tų kranų yra flagštokas. Kai Lietuvoje buvo minimos 99 metų valstybingumo atkūrimo metinės, "Smeltės" vadovo iniciatyva ant flagštoko buvo iškelta Lietuvos vėliava. Toks poelgis neliko nepastebėtas. Bendrovei Lietuvos vėliavą įteikė pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ši vėliava dabar saugoma kompanijoje.
ŽIRAFOS. Šiemet gegužę atgabenti ir 4 nauji RTG kranai, kurie stovi šalia "žirafų". RTG kranai turi GPS krypčiai palaikyti, t. y. kad per daug nenukrypti į kairę ar dešinę. Jie vadinami ožiniais kranais su guminėmis padangomis. Jiems padaryti specialūs bėgimo "takeliai".
Išlikę pastatai
Yra išlikęs senasis administracijos pastatas, jame ir buvusi valgykla. Liepą jau bus dveji metai, kai maistas pačioje valgykloje nebegaminamas, jį darbininkams dabar pristato samdoma kompanija.
Dar keli išlikę pastatai teritorijoje yra šaldykla ir sandėliai Nemuno g. 24, Nemuno g. 28, esantys prie geležinkelio kelyno. Pastatai seni, Antano Smetonos laikais čia yra buvęs Lietuvos maisto fabrikas, iš čia buvo gabenamas sviestas, kiauliena. Pastatas Nemuno g. 24 nėra pripažintas kultūros paveldo objektu. 2011 m., kai buvo derinamas "Smeltės" detalusis planas, norėta jį įtraukti į kultūros vertybių sąrašą, tačiau iš Vilniaus atvykusi ekspertų komisija nusprendė, kad tokių pastatų Klaipėdos yra ir daugiau, tad nėra prasmės jį saugoti tokioje pramoninėje zonoje.
Šiuo metu tame sename pastate Nemuno g. 24 dirba muitininkai. Iškilo problema - kai vyksta manevrai Birių krovinių terminale (BKT), tada į muitinę nepateksi. Tad muitininkus ketinama iškelti į buvusį "Progreso" administracinį pastatą.
MUITININKAI. Šio pastato pirmame aukšte sėdi muitininkai. Jis pasmerktas nugriauti, o muitininkai bus perkelti į buvusio "Progreso" administracijos pastatą.
"Transhipmento" šiemet neliko
96 proc. "Smeltės" akcijų priklauso tarptautinei kompanija "Terminal Investment Limited" (TIL). Ši glaudžiai bendradarbiauja su antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenančia laivybos kompanija "Mediterranean Shipping Company" (MSC). TIL turi 38 terminalus, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Pagal darbo efektyvumą ir STS kranų krovos greitį šiemet "Smeltė" yra antra tarp jų.
Pernai rugsėjo 15 d. sukako 10 metų, kai ši Klaipėdos uosto bendrovė buvo privatizuota užsieniečių. Jie ją nusipirko 2008 metais. Tada didžiausi laivai, galintis atplaukti prie šios kompanijos naudojamų krantinių, buvo 180 m ilgio. Vėliau atplaukdavo ir 220 metrų, o dabar ji jau gali priimti ir 400 m ilgio laivus.
Pernai bendrovės savininkai bandė vėl imtis "transhipmento"(dideliais laivai atgabenama daug konteinerių, o paskui mažesniais laivais jie išgabenami į kitus uostus). Krova bendrovėje gerokai šoktelėjo. Deja, šiemet po pirmo ketvirčio "transhipmento" ir vėl nebeliko. Jį savininkai sustabdė, nes perskirsto savo jėgas. Kroviniai, kurie į Klaipėdą plaukė iš Antverpeno, į jį ir sugrįžo. Tačiau darbo bendrovėje ir be jų netrūksta.
Šiais metais numatyti investiciniai projektai - apie 80 mln. eurų - bus tęsiami. Iš jų 22 mln. eurų skirti teritorijai sutvarkyti.
Teritorija šiaurinėje pusėje, kuri pradėta eksploatuoti 2006-aisiais, šiuo metu yra pertvarkoma. Nuimama senoji danga ir klojama nauja. Naudojamas specialus mišinys, kuris gaminamas "Progreso" teritorijoje. Danga bus atnaujinta 7,5 ha teritorijoje.
Daugiau kaip 30 mln. eurų šiemet skirta krovos technikai įsigyti. Jau užsakyti dar du didieji STS kranai ir 10 aikštelės RTG kranų. Pastarųjų iš viso bus 17. Pasirodo, tokio laivo kaip 400 m ilgio konteinervežis "MSC Ingy" trijų STS kranų yra mažai, nes vienas toks kranas apima tik 18 konteinerių eilių, o jų tokiuose laivuose yra 22. Nauji užsakyti kranai apims 19 eilių
Planai - užpilti dalį akvatorijos
Pietinėje "Smeltės" teritorijos dalyje planuojama dar užpilti dalį akvatorijos palei 400 m ilgio krantines iki pat BKT. Atkarpos plotis bus beveik 70 metrų, plotas - 2,8 ha. Taigi bus vykdomas trečiasis krantinių statybos etapas. Šios krantinės jau turės didžiausią iki 17 metrų gylį. Jau yra parengtas ir techninis projektas. Trūksta tik kompanijos savininkės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos susitarimo dėl investicijų grąžos. Savininkė turėtų prisiimti įsipareigojimus dėl krovinių kiekio.
Kai bus baigta tvarkyti visa "Smeltės" teritorija ir bus turimi 5 STS kranai, kompanija galės daryti 800 tūkst. judesių, t. y. krauti 1,2 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus, jeigu 80 proc. sudarys "transhipmentas". Vieno konteinerio buvimo vienoje vietoje laikas yra beveik 1 mėnuo, o "transhipmento" metu vienas konteineris juda per savaitę.
Šiemet metų pabaigoje "Smeltė" bus pajėgi krauti apie 1 mln. TEU. O užpylus minėtą teritoriją ir pastačius dar galingesnius 3 STS kranus, pasiekiančius ir 22 konteinerių eilę, pajėgumas būtų 1,4-1,5 mln. TEU.
2017 metais "Smeltė" krovė 180 tūkst. TEU, pernai - 387 tūkst. TEU. Šiemet planuota krauti beveik 700 tūkst. TEU, t. y. dvigubai daugiau nei pernai. Tačiau sustabdžius "transhipmentą" kompanija nukrito į 2017-ųjų lygį.
PLANUOJA UŽPILTI. Šią akvatorijos dalį iki pat BKT planuojama užpilti. Bus 400 m ilgio krantinės.
Kas valdo "žirafas"
"Smeltei" nuo pat privatizavimo pradžios, t. y. jau daugiau nei 10 metų vadovauja inžinierius laivų mechanikas R. Juška. Jis bendrovėje dirba jau 15 metų, o uoste - 34 metus. 18 metų jis dirbo laivų remonto įmonėse. Vadovas džiaugiasi, kad per tiek metų penkių direktorių sudėtis išliko ta pati. "Smeltė" yra mano meilė ir mano gyvenimas", - prisipažįsta jis. Paklaustas, ar žmona nepavyduliauja, atsakė, kad ši dirba kompanijoje.
Šiuo metu "Smeltėje" dirba 285 žmonės. Jeigu krovinių srautai pajudės iki šių metų pabaigos, planuojama priimti dar 60 žmonių, nes žadama įsigyti naujus kranus.
VADOVAS. Rimantas Juška sako, kad šiame žemėlapyje bus sužymėti visi 38 TIL valdomi terminalai pasaulyje, plius dar 15 MSC valdomų terminalų.
Specialistus kompanija nuo 2014 metų rengia pati, turi gerą mokymo centrą. Pernai buvo priimti 6 nauji kranininkai: išmokyti 4 žemesnės kvalifikacijos, du priimti iš gatvės. Naudojant specialią vertinimo sistemą buvo nustatoma, ar tie žmonės apskritai gali dirbti tokiuose kranuose. Paprastai iš 100 žmonių, į kitą etapą patenka tik 30. Tokia pasaulinė statistika. Čia koja kiša aukščio baimė, kuri blokuoja mąstymą.
"Smeltė" jau yra užsiauginusi gerų specialistų, instruktorių, kurie moko kitus dokininkus. Kai kurie specialistai kviečiami konsultuoti į kitas šalis. Jie dirbo Irake, Togo Respublikoje (Afrika), Sankt Peterburge, Neapolyje (Italija), Santoje (Brazilija). Dabar rengiamasi vienam projektui Izraelyje. Šioje šalyje bus konsultuojama, kaip įrengti visiškai automatizuotą konteinerių terminalą, mat ten karo zona, tad toks terminalas yra susijęs su saugumu. Siekiama, kad konteinerių aikštelėje būtų kuo mažiau žmonių, pavojingiems kroviniams turi būti parengti specialūs bunkeriai, kad nebūtų susprogdinti. Žmonės turi dirbti ne krane, o sėdėti specialiame pastate ir valdyti kranus, kad jie darytų judesius.
Specialistų pagalbos prašoma ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abudabyje, mat "Smeltės" savininkė ten įsigijo terminalą ir didina pajėgumą nuo 2 mln. iki 5 mln. TEU, prašoma apsilankyti Portugalijoje esančiame terminale.
Už konsultaciją yra mokama, t. y. kompensuojamos sąnaudos tam tikra maržos dalimi.
KONTEINERIAI. Konteineriai kraunamai tik 5 aukštais, tai yra vadinamoji klasika siekiant optimaliai išnaudoti teritoriją. Nes kuo daugiau aukštų, tuo daugiau reikia "atsikasimų", tuo daugiau vadinamųjų nemokamų judesių.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą