"Smeltė": nuo revoliucijos prie evoliucijos

Bendrovėse

Praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje "Klaipėdos Smeltė" 2004-2005 metais. Nuo revoliucijos prie evoliucijos" pristatyti ambicingi šios bendrovės planai, ketinami įgyvendinti artimiausiu metu ir ateityje, nurodyta, kokių sąlygų reikia, kad jie taptų realybe.

Laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" plėtros 2004-2010 metais planas pristatytas dar pernai birželio 15 d. vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Trumpai tariant "Smeltė" siekia pritaukti investicijų ir užtikrinti stabilius papildomų krovinių srautus Klaipėdos uoste, įgyvendinti būtinus Europos Sąjungos technologinius ir aplinkosauginius reikalavimus, modernizuoti turimos teritorijos infrastruktūrą ir suprastruktūrą.

Anksčiau bendrovės teritorijoje buvo daug kas griaunama, valoma, dabar atėjo metas pradėti kurti. Po ilgai trukusio investicijų į aplinkos sutvarkymą ir griovimą etapo pasiruošta investuoti į naujus logistikos grandies terminalus - šaldytuvų kompleksą ir konteinerių terminalą.

Bendrovės nuomojamoje teritorijoje ketinama pastatyti 5-6 specializuotus pagal krovinių rūšis krovos kompleksus, racionaliai panaudoti rezervines uosto teritorijas. Be minėtų terminalų dar numatoma statyti birių žemės ūkio produktų, piltinių krovinių ir kt. terminalus.

Terminalas dideliems konteinervežiams

LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas teigia, jog "Smeltės" konteinerių terminalas nesistengs konkuruoti su jau Klaipėdos uoste esančiais AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) ir UAB Klaipėdos terminalo grupės konteinerių terminalais. Jis mano, kad reikia trečio konteinerių terminalo, galinčio priimti didelius konteinervežius laivus, gabenančius iki 3 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Dabar per Klaipėdos uostą konteinerius plukdo tik nedideli fideriniai laivai.

Kai "Smeltėje" bus atlikta 82-89 krantinių rekonstrukcija, kai gylis čia bus 12-12,5 m, pasak R. Vaštako, tai bus vienintelė vieta Klaipėdos uoste, kurioje bus galima priimti didesnius konteinerinius laivus ir kur jie galės laisvai apsisukti. Anot jo, jei Klaipėdos uostas tam nepasiruoš, tai padarys kaimyniniai uostai ir didieji konteinervežiai pasuks į juos.

Paklaustas, ar "Smeltė" viena statys naujus terminalus imdama kreditus, ar kurs bendras įmones, ar kaip kitaip pritrauks investuotojus, R. Vaštakas atsakė, jog kol kas bendrovė dirba viena. Pasak jo, jeigu atsiras puikiai šį dalyką išmanančių investuotojų, nebus atsisakoma jų paslaugų, tačiau kuriant bendrą įmonę akcijų skaičius nebus dalinamas po lygiai, kaip buvo pasielgta steigiant UAB Birių krovinių terminalą, kurio 50 proc. akcijų priklauso "Smeltei". Generalinio direktoriaus teigimu, dėl naujų terminalų jau vyksta derybos su potencialiais investuotojais.

Priklauso nuo direkcijos

LKAB "Klaipėdos Smeltė" bendrovės vadovybė įsitikinusi, kad tam, jog ji galėtų įgyvendinti didelę plėtros programą, būtina laiku baigti 82-100 bei 105-106 krantinių rekonstrukciją, atlikti akvatorijos gilinimo darbus, rekonstruoti ir plėtoti geležinkelio tinklą bendrovės teritorijoje, išspręsti uosto rezervinėse teritorijose esančių žemės sklypų išpirkimo bei pastatų pašalinimo problemas, suformuoti palankią įstatymų bazę uoste.

R. Vaštako teigimu, tai, ar "Smeltė" įvykdys savo planus, labai priklauso ir nuo to, kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai seksis įgyvendinti rekonstrukcijos planus. Pavyzdžiui, būtina, kad reikiamas gylis būtų ne tik prie krantinių ir farvateryje, bet ir ruože tarp krantinių ir farvaterio. Jeigu kurioje nors vietoje nebus pagilinta laiku, "Smeltė" patirs nuostolių.

"Smeltės" generalinio direktoriaus teigimu, silpna bendrovės vieta - geležinkelio tinklas. Dabar bendrovės teritorijoje galima sukaupti tik 70 geležinkelio vagonų, o reikėtų jų sutalpinti apie 300. Pasak jo, tai, kad bendrovei tenka nuolatos perstumdyti vagonus, sudaro problemų, kyla kaštai, jai sunku konkuruoti, ji patiria nuostolių. Beje, 2005 metais Uosto direkcija jau įsipareigojo investuoti į geležinkelio bendrovės teritorijoje plėtrą.

Rezervinės teritorijos

Uosto teritorija Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta 1993 metais. Pasak R. Vaštako, dar iki šiol joje yra privačių sklypų, Savivaldybei priklausančių pastatų.

Dabar Uosto plėtojimo taryboje pradėta kalbėti apie rezervinių uosto teritorijų panaudojimą, o tai, kad daug ką reikia sutvarkyti pačioje uosto teritorijoje, lyg ir pamiršta.

R. Vaštakas tikisi, kad vis dėlto pirma bus sutvarkyta uosto teritorija, o tada pereita prie rezervinės.

Prašo peržiūrėti rinkliavas

Krovinio siuntėjas privalo mokėti uosto įplaukos mokestį, kurį pasiima Uosto direkcija, mokesčius krovos kompanijai ir geležinkeliams. Pasak R. Vaštako, šių kaštų atžvilgiu Talino uostas yra pigiausias iš kaimyninių uostų.

Jo teigimu, Klaipėdoje uosto rinkliavos mokestis sudaro 20 proc. tų kaštų, mokestis krovos kompanijai - 20 proc., o geležinkelininkams - 60 proc. Pasak jo, privati kompanija su savo mokesčiais atsiduria tarp dviejų valstybinių mokesčių, kurie sudaro 80 proc. Ką ji turi daryti norėdama pritraukti krovinius - dar mažinti savo mokesčius, kad jie taptų nuliniai? "Smeltės" generalinio direktoriaus manymu, valstybė imdama didelius mokesčius gali privesti privačią kompaniją prie bankroto. Priešingai nei kitokio profilio kompanijos, uosto krovos kompanijos negali savo verslo išvežti į užsienį, nes joms reikalingos krantinės.

Todėl, pasak R. Vaštako, uosto kompanijos kelia klausimą, kad Uosto direkcija peržiūrėtų savo rinkliavų dydį. Jo teigimu, tai, kad krova pernai šiek tiek sumažėjo Klaipėdos uoste, nėra vien tik krovos kompanijų kaltė.

Uostininkus džiugina tai, kad Uosto plėtros taryboje pritarta tam, kad būtų atlikta Klaipėdos uosto konkurencingumo studija, kainuosianti apie 100 tūkst. eurų.

Darbuotojai patyrė stresą

2004-ieji "Klaipėdos Smeltėje" vadinami revoliuciniais metais, nes, nors ir vėluojant beveik metus, vis dėlto buvo pradėti 82-89 krantinių rekonstrukcijos darbai. Beje, pasak R. Vaštako, "Smeltė" galėtų krauti ir daugiau krovinių, ne tik 2,2 mln. tonų kaip pernai, tačiau galvojant apie bendrovės perspektyvą yra būtina rekonstruoti 82-89, 105-106 krantines.

Be to, pernai bendrovėje buvo aktyviai pertvarkoma bendrovės valdymo sistema, diegtos naujos technologijos, ryšių sistemos. Pernai iš esmės buvo formuojama nauja administracijos komanda. Pasak R. Vaštako, per metus administracijoje pasikeitė 20 žmonių, buvo padarytos darbuotojų rokiruotės. Taigi keitėsi darbo sąlygos, žmonės patyrė tam tikrą stresą, tačiau dabar, pasak generalinio direktoriaus, jie yra patenkinti, nes kiekvienas žino savo vietą bendrovėje, žino, už ką jis yra atsakingas.

Beje, transporto padalinys, turėjęs 21 darbuotoją, sumažintas iki 7 žmonių. Šio padalinio funkcijos perleistos kitai kompanijai, į jį perėjo ir buvę "Smeltės" darbuotojai. Netgi savo energetinį ūkį "Smeltė" patikėjo kitai bendrovei, kuri tuos dalykus, pasak generalinio direktoriaus, išmano geriau. R. Vaštako teigimu, įvyko savotiškas lūžis bendrovėje mokantis deleguoti funkcijas.

Pereinama prie evoliucijos

Pasak R. Vaštako, dabar komanda suformuota, prasideda nuoseklus darbas. Direktorius patenkintas, jog pagerėjo darbuotojų kvalifikacija, mentalitetas. Ėmusis ryžtingų priemonių, atleidus iš darbo 14 žmonių, dabar bendrovėje beveik nebepasitaiko girtavimo darbe atvejų.

Šiemet reikės pradėti naudoti rekonstruotas ir pastatytas krantines, statyti konteinerių terminalą ir šaldytuvų kompleksą. Iš esmės pasiruošta ir realiai veikiančių ISO kokybės valdymo standartų diegimui įmonėje. Beje, visi "Smeltės" sandėliai jau yra sertifikuoti.

Ketinama sukurti ir pasiūlyti rinkai naujas kokybiškas ir konkurentabilias paslaugas. Tikimasi, kad "Smeltė" iš krovos kompanijos taps visą logistikos paslaugų spektrą teikiančia sistema.

Vidmantas MAŽIOKAS