Valstybės valdomai bendrovei "Lietuvos jūrų laivininkystė" kitą savaitę bankas SEB suteiks 3 mln. eurų paskolą, kurią laiduos "Lietuvos geležinkeliai". Taip pat stabdomas bendrovei inicijuotas bankrotas bei kalbama apie holdingo kūrimą.
Apie tai penktadienį po pasitarimo dėl "Lietuvos jūrų laivininkystės" finansinės padėties, kuriame dalyvavo Susisiekimo, Finansų, Užsienio reikalų ministerijų, "Lietuvos jūrų laivininkystės", SEB banko vadovai ir atstovai, pranešė Premjeras Algirdas Butkevičius.
"Yra priimti sprendimai, pirmiausia, kad ateinančią savaitę, pirmadienį arba antradienį, SEB bankas suteiks 3 mln. eurų paskolą "Lietuvos jūrų laivininkystės" bendrovei ir garantija bus suteikta "Lietuvos geležinkelių" bendrovės SEB bankui. Ir ateinantį pirmadienį Vyriausybė savo posėdyje priims sprendimą, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" bus sumažinta 3 mln. eurų dividendų sumokėjimai į biudžetą, ir taip pat buvo priimtas sprendimas, kad šiandien bus atsiimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat yra numatyta kuo greičiau artimiausiu metu sukurti transporto holdingą, ir tokiu pagrindu "Lietuvos geležinkeliai" įteikia garantinį raštą SEB bankui. Taip pat yra numatyta, kad "Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė" galėtų toliau vykdyti veiklą, ir, aišku, turės būti pateiktas veiksmų planas tolesnei bendrovės egzistencijai", - sakė Vyriausybės vadovas.
Pasak Premjero, bendrovės bankroto atsisakyta, nes finansiniai įsipareigojimai yra labai dideli, o laivai būtų parduoti labai pigiai. Jau penktadienį visą informaciją, kad bendrovė toliau tęs veiklą, numatoma perduoti jūrininkams, kitą savaitę bus daromi finansiniai pavedimai, laivai toliau plaukios. Šiuo metu, anot A. Butkevičiaus, nėra tikslo jų grąžinti į Lietuvą. Premjeras įsitikinęs, kad bendrovė atsipirks sukūrus transporto holdingą, nors anksčiau tokio holdingo idėjos ir atsisakyta.
"Jeigu šiandien mes jos negelbėtume, tai mes turėtume didžiulius nuostolius ir laivus reikėtų parduoti už labai mažą kainą ir taip, manau, pasitikėjimas Lietuvos jūrų laivininkyste tikrai ženkliai sumažėtų. (...) Aišku, mes turime pasirūpinti jūrininkais, kuriems yra neišmokėti atlyginimai už keletą mėnesių, o tai yra bendrovė, kuri priklauso valstybei", - sakė Ministras Pirmininkas.
Bendrovės privatizavimo idėja penktadienio posėdyje nesvarstyta, tačiau, anot A. Butkevičiaus, - tai vienas iš variantų.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad gelbėjant "Lietuvos jūrų laivininkystę" iš dviejų blogybių šiuo atveju pasirinkta mažesnė.
"Bankroto procedūra, nereikia tikėtis, kad gali įvykti per mėnesį, du ar panašiai. Laivai vis tiek privalėtų būti saugomi ir turėtų juos aptarnauti minimalus jūreivių kiekis, kuris labai artimas pilnai įgulai. Taigi tam reikėtų maisto, vandens, laivo kuro, kad būtų užtikrintas elektros tiekimas ir maisto ruošimo įrenginių darbas, jeigu netgi laivai stovėtų. Tam reikėtų mokėti mokesčius uoste už jų švartavimąsi, visus kitus dalykus. Vien maisto, vandens ir kuro poreikis vidutiniškai laivui stovint uoste, neskaitant uosto mokesčių, yra apie 8 tūkst. eurų visiems laivams kasdien. O procesas, matyt, neįvyktų greitai dėl skirtingų teisinių situacijų skirtingose šalyse, taip pat ir pati bankroto procedūra...(...) Laivų pardavimo procesas nusikeltų turbūt į kitus metus, ir tokiu būdu būtų patiriami dideli ir žmogiškieji nuostoliai (...), todėl buvo priimtas būtent toks sprendimas", - aiškino susisiekimo ministras.
Ministro teigimu, sprendimas atšaukti bendrovės bankrotą leis atgaivinti laivybą, padaryti ją komerciškai patrauklią, "o laivus - komerciniais, o ne metalo laužo objektais", nepavykus šio verslo išvystyti, iš jo neskausmingai išeiti. Verslui tapus perspektyviu bus galima jį vystyti. Iš banko SEB suteiktos paskolos didžiąją dalį algos atgaus jūrininkai, padengtos skolos, susijusios su laivų areštu - bus atsiskaitoma su vadinamaisiais laivų agentais, užsiperkama kuro ir pan.
Pasak R. Sinkevičiaus, į bendrą transporto įmonių holdingą galėtų įeiti tokios bendrovės kaip "Smiltynės perkėla", "Lietuvos paštas", "Klaipėdos nafta", rugpjūtį holdingo idėją numatoma pristatyta Vyriausybės Strateginiam komitetui. Tokio holdingo reikalingumą esą, pasak R. Sinkevičiaus, įrodė panašaus holdingo sukūrimas energetikos srityje.
Klausiamas apie asmeninę atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos, R. Sinkevičius atsakė "nežinąs tokio ministro, kuris neturėtų atsakomybės pojūčio", tačiau esą viskas priklauso nuo sąlygų, supratimo.
Laikinasis LJL generalinis direktorius Valerijus Adamonis teigė, kad rinka atsigauna, todėl įmonė galėtų pradėti dirbti pelningai.
"Jeigu mes turime garantiją, kad bus pinigai paskirti "nuimti" kažkokiai areštų daliai, mes susitarsime su kitais kreditoriais, kad galime jiems palaipsniui išmokėti, pradėsime dirbti", - tikino jis, nors negalėjo patikslinti, iki kada kreditoriai atideda pagrindinį įmonės įsiskolinimą.
Tiesa, V. Adamonis pripažino, kad ketvirtadienį inicijuota bankroto procedūra sugadino bendrovei gerą vardą, tačiau jį bus siekiama atkurti, o kada įmonės veikla galėtų stabilizuotis neprognozavo.
Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas teigė, kad situacija su užstrigusias laivais keičiasi kiekvieną dieną, tačiau penktadienį Vyriausybėje priimtas sprendimas kardinaliai keičia Užsienio reikalų ministerijos rūpestį Lietuvos respublikos piliečiais jūreiviais iš esmės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą