Šiandien baigiasi tris dienas trukę saugaus laivų eksploatavimo kursai, vykę Palangos užkardoje pagal dvišalį Lietuvos ir Suomijos pasienio tarnybų bendradarbiavimą. Kursus vedė Į Lietuvą atvykę Suomijos pasieniečių laivo "Telkka" vadas Ismo Siikaluoma ir laivo "Merikarhu" vadas Heikki Teljamo, kuriuos kaip instruktorius atsiuntė Suomijos pasienio apsaugos tarnyba. Tai teoriniai mokymai, vykę tik klasėje, tačiau kursų dalyviai turėjo atlikti ir praktines užduotis.
Šiuose kursuose dalyvavo 18 Klaipėdos zonoje dislokuotos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų iš Kopgalio užkardos, anksčiau vadintos laivų divizionu, taigi užkardos, kuriai priklauso visi laivai, bei Palangos ir Neringos užkardų pareigūnai, kuriems tenka vadovauti gelbėjimo darbams.
Suomijos pasieniečiai kasmet išgelbsti 1000 žmonių
Suomijos pasienio apsaugos tarnyba, priklausanti Vidaus reikalų ministerijai, šiuo metu turi 7 laivus, kurių ilgis yra apie 50 m. Iš jų 4 laivai gali būti eksploatuojami ištisus metus, o kiti tik tada, kai jūroje nėra ledų. Šie laivai atlieka įvairias funkcijas, tai yra tarnauja ir pasieniečiams, ir aplinkosaugininkams, ir netgi kariškiams.
Šie metai Suomijos pasieniečiams buvo įprasti. Laivams teko užkirsti kelią sienos pažeidėjams, buvo priimti prieglobsčio suteikimo prašymai, dalyvauta gelbėjimo operacijose jūroje. Suomijos laivų vadai pasakojo, jog jūros kontrolei Suomijoje skiriamas nemažas dėmesys, yra didelis jūrinių užkardų tinklas, vykdančių kontrolę. Laivai tik padeda ją stiprinti.
Beje, Suomijoje pasienio apsaugos tarnyba yra atsakinga už vadovavimą visoms gelbėjimo operacijoms jūroje. Iš įsimintinesnių įvykių buvo žmonių gelbėjimo operacija pernai, kai per Kalėdas ant seklumos buvo užplaukęs keleivinis keltas su maždaug tūkstančiu keleivių. Šiemet vykdytos operacijos, kurių metu teko gelbėti vieną ar du žmones. Beje, Suomijos pasienio apsaugos tarnyba jūroje išgelbsti kasmet apie 1000 žmonių.
Dalinamasi patirtimi
Kopgalio užkardos vadas Jonas Miliūnas sakė, jog Lietuvos pasienio laivų įguloms yra būtina kelti kvalifikaciją. Padedant Suomijos specialistams Lietuvos pasieniečiams tam nereikia išleisti daug lėšų, t. y. tereikia organizuoti instruktorių priėmimą ir organizuoti kursus.
Pernai suomiai mokė Lietuvos pasieniečius laivuose. Vyko praktiniai užsiėmimai naudojant pripučiamąjį plaustą. Buvo mokomasi organizuoti įgulos gelbėjimosi ir žmonių gelbėjimo pratybas, buvo šokama į vandenį ir t. t. Pernai buvo pateikti Lietuvos pasieniečių pageidavimai, kokių kursų reikėtų šiemet. Šiemet tai daugiau teoriniai kursai, kurių metu mokytasi, kaip reikia apskaičiuoti vietą, kur iškrito žmogus, kaip greičiau ją pasiekti ir t. t. Taigi Suomijos laivų kapitonai pasidalino patirtimi. Supažindino lietuvius su savo turima technika. Netgi papasakojo savo bėdas. Neseniai jie įsigijo naują laivą, kuriame turi būti dvi įgulos, tačiau dėl lėšų stygiaus kol kas tėra skirta tik viena. Todėl laivas eksploatuojamas tik 40%. J. Miliūno teigimu, kartu ir suomiai mokosi iš lietuvių.
Pasak J. Miliūno, su Lietuvos ir Suomijos pasienio tarnybos keliant pasieniečių kvalifikaciją bendradarbiauja jau trečius metus. Atvyksta iš Suomijos ir kinologai ir rengia seminarus Pakrančių apsaugos rinktinės kinologams. Panašūs seminarai yra buvę surengti ir pasieniečiams, tikrinantiems asmenų pasus. Kitaip sakant, suomiai atsižvelgia į tai, kokių žinių trūksta Lietuvos pasieniečiams.
Kopgalio užkardos vadas sakė, jog laivų divizionas pervadintas Kopgalio užkarda, kuri yra jūrinė užkarda, atsižvelgiant į suomiškąjį modelį ir derinantis prie Europos Sąjungos standartų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą