Plėtojimo taryboje
Šeštadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje keltas statybos darbų brangumo klausimas. Kodėl Klaipėdos uoste statybos darbų nesiima užsienio kompanijos?
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos uostuose vieną bėginį metrą krantinės pastatyti kainuoja 20-35 tūkst. eurų, o Lietuvoje - 51-71 tūkst. eurų. Pas mus 1,5-2 kartus brangiau. Profesoriaus Vytauto Paulausko manymu, Lietuvoje statybų kainos, palyginti su vidutinėmis europinėmis, yra 2,5-3 kartus didesnės.
Beje, preliminarią objekto kainą projektuotojai apskaičiuoja remdamiesi aplinkos ministro patvirtintomis statybos darbų kainomis.
Manoma, jog į Klaipėdos uostą turi ateiti Europos Sąjungos šalių statybos kompanijos, t. y. būtina plėsti konkurencinę statybos darbų bazę. V. Paulausko teigimu, į Klaipėdą neateina užsienio kompanijos dėl Aplinkos ministerijos sukurtų taisyklių, kurios joms uždaro visus kelius. Pavyzdžiui, licencijos patvirtinimo reikia laukti Lietuvoje du mėnesius. Anot profesoriaus, pas mus skelbiamuose konkursuose užsienio kompanijos nedalyvauja, o Estijoje konkurse dėl konteinerių terminalo plėtros dalyvausiančios visos Europos kompanijos. V. Paulausko manymu, būtina keisti taisykles, idant Lietuvai nereikėtų permokėti tris kartus.
Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus teigimu, reikia atsižvelgti į tai, kad didėjant statybos darbų apimčiai didėja ir jų kainos. Ministras pritaria tam, kad Klaipėdos uoste viešųjų konkursų metu būtų pritraukta daugiau konkurentų, nes dabar konkursuose dalyvauja per mažai kompanijų, ir mano, jog tai galbūt leistų sumažinti statybos darbų vertę. Todėl bus siūloma peržiūrėti kai kuriuos Aplinkos ministerijos teisės aktus, nustatančius viešuosiuose konkursuose dalyvaujančių kompanijų tvarką.
A. Butkevičius spaudos konferencijoje pažadėjo, kad šiuo klausimu bus diskutuojama su aplinkos ministru ir Vyriausybei bus teikiamas prašymas supaprastinti tas procedūras, kurios sunkina užsienio kompanijų dalyvavimą atliekant statybos darbus Klaipėdos uoste.
Beje, Vokietijos kompanija "Mobis" buvo laimėjusi konkursą rekonstruoti krantines LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje. Dėl to, kad ji neturėjo kažin kokio sertifikato, vos ne metus buvo tampoma po teismus.
Plėtojimo tarybos posėdyje puse lūpų užsiminta apie tai, kad tokios taisyklės patvirtintos ne šiaip sau, kad už tam tikrą "pamaloninimą" tų dviejų mėnesių galima ir nelaukti. Trumpai tariant, būtina atsižvelgti į susidariusią situaciją šioje srityje aukščiausiu lygiu.
Pataisa
Kitas dalykas, neretai statybos darbai labai ilgai nepradedami iškilus žemės ar turtinės nuosavybės klausimams. Pavyzdžiui, taip atsitiko su Šventosios uosto atstatymu. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai negalėjo būti perduodama jam reikalinga žemė dėl joje esančių sveikatingumo centro "Energetikas" namelių. Galų gale teko netgi apskųsti Palangos miesto savivaldybės bendrąjį planą. Gaištamas laikas, o statybos darbų kainos vis kyla.
Susisiekimo ministras A. Butkevičius informavo, jog Seime jau yra įregistruota pataisa dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jos esmė - visuomenės poreikiams reikalinga žemė turi būti paimama, o už ją atlyginama nepriklausomų turto vertintojų nustatyta kaina. Jeigu ji netenkina, suinteresuotoji pusė gali kreiptis į teismą ir kelti tam tikrus reikalavimus, tačiau statybos arba žemės paėmimo procesai dėl to neturi būti stabdomi. Pasak ministro, tokia praktika naudojamasi ir kitose šalyse. "Jeigu ši pataisa bus priimta, tai gerokai paspartės projektų įgyvendinimas, pagreitės darbai", - mano A. Butkevičius.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą