Švedijos hidrografijos laivas ieškos ir nuskendusių laivų.

Dar praeitą penktadienį į Klaipėdos uostą iš Švedijos atplaukė hidrografijos laivas "Nils Stromcrona" su 8 žmonių įgula. Į jį, stovintį prie 26-osios krantinės Šiaurės rage, klaipėdiečiai iškart atkreipė dėmesį.
Anksčiau šis laivas priklausė kariškiams, o dabar - Švedijos jūrų administracijai. "Nils Stromcrona" nuo gegužės 13 iki birželio 3 d. dirbs Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Jo paslaugomis naudosis ir kariškiai, ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, ir uostininkai. Neatmetama galimybės, jog jis gali likti ir ilgesniam laikui, mat, be kitų dalykų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija norėtų pasirašyti sutartį dėl tralavimo uoste.
Nors "Nils Stromcrona" nėra karo laivas, tačiau jis dalyvaus gegužės 16-31 dienomis vyksiančioje tarptautinėje išminavimo operacijoje MCOPLIT-2002: galutinės pasirengimo išminavimo operacijai fazės metu jis atliks hidrografinius tyrimus bei parengiamuosius darbus uoste. Taigi kelias dienas jis dirbs kariškiams.
Vėliau pagal Švedijos jūrų administracijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Saugios laivybos administracijos bendradarbiavimo sutartį laivas vykdys hidrografinius darbus Klaipėdos uoste.
Saugios laivybos administracijos Švyturių ir hidrografijos tarnybos viršininkas Linijus Leskauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog šį kartą kariškių ir Saugios laivybos administracijos tikslai sutampa, nes dalis išminavimo operacijos bus atliekama uoste, tad, galima sakyti, bus dirbamas bendras darbas.
"Nils Stromcrona" uoste ir uosto prieigose už uosto vartų matuose gylius. Šio projekto įgyvendinimą, t. y. laivo darbus Klaipėdoje, finansuoja Švedijoje įsteigtas pagalbos fondas. Taigi švedai suteikia pagalbą Lietuvos hidrografams rengiant uosto prieigų jūrlapius. "Nils Stromcrona" įgula apmokys dirbti su švediška įranga Švyturių ir hidrografijos tarnybos specialistus. Pastarieji dirbdami kartu su švedų įgula susipažins su jos darbo specifika matuojant gylius, atliekant kitus darbus.

Padės povandeniniams archeologams

Klaipėdos universiteto profesorius, atstovaujantis KU povandeninių tyrimų laboratorijai, Vladas Žulkus "Vakarų ekspresui" sakė, jog mokslinėms reikmės šis laivas yra pažadėtas gegužės 22 ir 23 dienomis nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Užvakar jau apsitarta, kur ir ko bus ieškoma.
"Mes žinome, kuriose jūros vietose gali būti nuskendę laivai, tačiau negalime pasakyti, ar jie yra senoviniai, ar ne. Švedijos laivas sonarais, t. y. akustiniais prietaisais, apžiūrės jūros dugną, suras tuos objektus, patikslins jų koordinates. Paskui bus nuleidžiamos povandeninės vaizdo kameros, pažiūrėsime, kas ten yra. Nors mūsų tikslas surasti senus laivus, tačiau mes turime pamatyti viską, kas guli jūros dugne. Jeigu tomis dienomis rasime ką nors įdomaus, tada vėliau padedami Lietuvos kariškių jų laivais nuplauksime į tas vietas, ten nardysime, nuodugniai aiškinsimės, kokiam laikotarpiui laivas gali priklausyti, bandysime nustatyti jo istorinę vertę. Tačiau tai jau antras etapas, kurį mes galima atlikti ir patys. O aptikti tuos objektus po vandeniu, ypač didesniuose gyliuose, savo jėgomis mums labai sunku",- sakė Vladas Žulkus.
Sutarta, jog vieną dieną bus dirbama į pietus nuo Klaipėdos, apie Juodkrantę, Nidą, o kitą - apie Nemirsetą, Palangą. Povandeninių archeologų žiniomis, ten yra apie 10-12 įtartinų vietų. Turima informacijos, jog žvejai iš tų vietų ištraukia senovinius inkarus.
Pasak V. Žulkaus, Lietuvos povandeninei archeologijai švedų laivas suteiks rimtą pagalbą, nes Klaipėdos uoste nėra tokių laivų, turinčių tokią įrangą. Jeigu pavyks intensyviai dirbti dvi dienas, profesoriaus manymu, bus rasta įdomių dalykų.
Be to, šis Švedijos laivas dirbs Klaipėdos uosto hidrografijos tarnybai - žvalgys jūrą apie Klaipėdą nedideliuose gyliuose. KU mokslininkus labai domina ir tos vietovės. Profesoriaus nuomone, kaip tik nedideliuose gyliuose gali būti senų laivų, nes dažniausiai jie skęsdavo prie kranto. Tai, kad tiek švedai, tiek Klaipėdos uosto hidrografijos tarnyba suteiks universitetui informacijos, taip pat yra labai vertingas dalykas.
Beje, KU istorijos centras bendradarbiauja su Stokholmo jūreivystės muziejumi. Švedijos hidrografijos laivas padėti KU povandeninių tyrimų laboratorijai sutiko tarpininkaujant Švedijos sostinės Stokholmo jūreivystės muziejaus daktarui Bertui Vestenbergui. Gegužės 20 dieną jis turėtų atvykti į Klaipėdą ir kartu su KU atstovais dirbti švedų laive ieškant nuskendusių senų laivų.