Šventosios uostas Palangai - ne šventas

Problema

Palangos miesto savivaldybės planai Šventosios jūrų uosto kaimynystėje įkurdinti rekreacinės paskirties objektus gali sutrukdyti atstatyti šį uostą.

Parengtame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane teritoriją šalia uosto yra numatyta užstatyti, krantinėms paliekant vos 10-15 metrų ruožą.

Tokio ploto uosto infrastruktūrai ir poreikiams nepakanka. Taip pat nelieka ir uostui reikalingos sanitarinės zonos.

Palangos savivaldybės atstovai tikina, kad Šventosios detalųjį planą ketinama koreguoti bei jį maksimaliai pritaikyti uosto reikmėms. Tiesa, tai daryti ruošiamasi tik sulaukus konkretaus šalies Vyriausybės sprendimo dėl šio uosto likimo.

O tuo metu ir toliau aplink uostą esama žemė išnuomojama arba privatizuojama, statomi nauji ir rekonstruojami seni rekreacinės paskirties statiniai.

Prašymų nepaisė

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad vadovaujantis šiandien galiojančiu detaliuoju planu esančios laisvos žemės palei uostą reikalingai infrastruktūrai plėtoti tikrai nepakanka.

"Išties, prie krantinių esamų 10-15 metrų neužtektų nei muitinės postui pastatyti, nei jachtoms iškelti, nei kitiems infrastruktūros objektams įrengti. Nekalbant jau apie uostą nuo rekreacijos objektų skiriančią sanitarinę zoną", - sakė A. Vaitkus.

Anot jo, kurorto Savivaldybės ne kartą prašyta, kad teritorijos aplink uostą vystymas vadovaujantis dabar galiojančiu detaliuoju planu laikinai būtų pristabdytas. Tačiau į prašymus neatsižvelgta.

Laukia sprendimo

"Šiandien dar tik svarstoma, koks ir kada uostas Šventojoje turėtų atsirasti. Tad koreguoti detalųjį planą šiuo metu neprotinga - taip būtų tik išvaistytos lėšos", - "Vakarų ekspresui" teigė Palangos miesto Architektūros skyriaus vedėja Vaida Atienė.

Anot jos, kurorto Savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos atstovai sutarė, kad pirmiausiai bus sulaukta konkretaus Vyriausybės sprendimo dėl Šventosios uosto vystymo ir tik tada bus koreguojamas detalusis planas.

V. Atienė pažymėjo, kad pakoreguotas detalusis planas išspręstų ir šiandien deklaruojamą uosto infrastruktūros vystymui reikalingos žemės trūkumo klausimą.

Uostas būtinas

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo vadovo Viktoro Butavičiaus teigimu, Šventosios uosto būtinybė yra akivaizdi.

"Šiandien Palangos ir Šventosios žvejai, neturėdami tinkamo uosto, negali laikytis Europos Sąjungos taikomų veterinarijos, higienos, saugaus plaukiojimo ir darbo sąlygų reikalavimų", - sakė V. Butavičius.

Beje, planuojama, kad Šventosios uostas bus skirtas ne tik žvejybiniams, bet ir Būtingės naftos terminalą prižiūrintiems laivams, mažiesiems kruiziniams ar ro-ro tipo laivams.

Taip pat - jachtoms ir pramoginiams laivams, mat pagal tarptautinius standartus jachtų uostai turi būti tokiu atstumu, kad jį buriuotojai galėtų įveikti per dieną. Šiuo metu tarp Lietuvos ir Latvijos tokio tarpinio uosto nėra, tad Šventosios uostas juo ir galėtų tapti.

Preliminariais skaičiavimais, Šventosios jūrinio uosto rekonstrukcijai, pastatant ilgesnį molą nei dabartinis, reikėtų skirti apie 150 mln. litų.

Gresia ekologinė nelaimė

V. Butavičiaus teigimu, neatstačius uosto iškiltų dar viena - aplinkosaugos problema.

Mat šiandien baigia supūti Šventosios uosto molo mediniai poliai. Todėl visai realu, kad po poros metų molo iš vis nebeliks.

"Nelikus molo, jūra išplautų viską, kas susidarė jį pastačius. Realus pavojus iškiltų visam paplūdimio ruožui nuo Palangos iki Latvijos sienos", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Butavičius.

Anot Susisiekimo ministerijos sekretoriaus A. Vaitkaus, vien molo rekonstrukcija ir uosto akvatorijos išgilinimas atsieitų apie 50 mln. litų.

Tačiau jis teigia abejojantis, ar Vyriausybė nuspręstų tokią pinigų sumą skirti vien tik šiems darbams atlikti, jei uosto vystymui reikalingos žemės nepakaktų.

Dar viena problema

Jūrinio uosto atstatymui trukdantis detalusis planas ir Palangos valdininkų planai - ne pirmas nesklandumas, iškilęs vystant Šventosios uosto atstatymo idėją.

Pernai vasarą buvo paruošta Šventosios jūrų uosto atstatymo studija. Ją rengiant paaiškėjo, jog tarp Lietuvos Vyriausybės ir bendrovės "Williams" pasirašytoje "Mažeikių naftos" privatizavimo sutartyje numatyta, kad be amerikiečių sutikimo uoste beveik nieko negalima daryti.

Palankesnės sąlygos atgauti teises į jį Lietuvai atsirado po to, kai naftos perdirbimo įmonę perpirko Rusijos kompanija "Yukos". Šalies vadovų teigimu, žodžiu jau sutarta, kad ši nepretenduos į Šventosios uostą, o Ūkio ministerija esą jau rengianti ir sutartį, kuri pakoreguos ankstesniąją.

Albertas BARAUSKAS