Naujausiais Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") skystų trąšų terminalo poveikio aplinkai tyrimų duomenimis, šis terminalas aplinkai jokio neigiamo poveikio neturi.
"Klasco" skystų trąšų terminalo vadovas Algis Latakas "Vakarų ekspresui" sakė, kad tyrimo metu nustatoma azoto oksidų, anglies monoksido ir amoniako koncentracija atmosferoje.
Paskutinis tyrimas, atliktas gegužės 23 dieną, patvirtino, kad visų šių medžiagų koncentracija ore neviršija leistinos normos.
Tad šiaurinės miesto dalies gyventojai gali būti ramūs - "Klasco" skystų trąšų terminalas jų sveikatai nekenkia.
Tiria kas savaitę
Pasak A. Latako, skystų trąšų terminalo poveikį aplinkai specialiu prietaisu jie tiria kiekvieną savaitę. Be to, kiekvieną metų ketvirtį atliekama cheminė analizė.
Tyrimas (monitoringas) atliekamas iš viso septyniuose taškuose, tarp jų - prie vartų į Burių gatvę, prie Uosto kapitono valdybos pastato, 1-50 metrų atstumu nuo skystų trąšų terminalo prie "Nesės" lošimo namų, 2-100 m atstumu prie įėjimo į stadioną bei Švyturio gatvėje netoli gyvenamųjų namų.
Saugumą įrodo praktiškai
Nuolatinis monitoringas atliekamas siekiant praktiškai įrodyti terminalo saugumą ir nepasikliaujant vien teorinėmis žiniomis.
"Tyrimų rezultatai lyginami su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo duomenimis. Tik įvertinus gautus rezultatus, galima spręsti apie "Klasco" skystų trąšų terminalo įtaką uostamiesčio atmosferos ir vandens užterštumui biogeninėmis medžiagomis", - sakė Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPATPI) direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas.
Gyventojai gali būti ramūs
"Uosto saugos užtikrinimas Klaipėdos miestui - vienas svarbiausių klausimų mūsų veikloje. Juolab, kad problemų šioje sferoje esama. Siaura skiriamoji juosta tarp uosto ir miesto lemia tai, kad laivų krovos įmonės turi imtis papildomų saugos priemonių. Džiugina šiuolaikinis "Klasco" požiūris į aplinkosauginių problemų sprendimą", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Gulbinskas.
Pasak jo, "Klasco" viena iš tų įmonių, kurios suvokia, kad prieš statant bet kokį objektą, būtina visų pirma kuo detaliau išnagrinėti aplinkosaugines problemas.
"Gyventojai gali būti ramūs. "Klasco" įmonėje esantys skystų trąšų bei statomas birių trąšų terminalai yra visiškai saugūs. Ten laikomos trąšos yra apsaugotos taip, kad net atsitikus avarijai - jokio poveikio aplinkai nebūtų", - sakė S. Gulbinskas.
Atlikti tyrimai
Anot S. Gulbinsko, daugelis klaipėdiečių, manančių, kad "Klasco" terminaluose esančios trąšos neva teršia orą ir kenkia jų sveikatai - klysta.
"Žmonės šitaip galvoja dėl informacijos stokos. Abejojantieji bet kada gali ateiti į mūsų institutą ir susipažinti su visais moksliniais tyrimais, kuriais įrodytas visiškas terminalo saugumas. Prieš pradedant statyti bet kokį terminalą yra atliekami išsamūs tyrimai ir tai įmonei, kuri planuoja statyti terminalą, nurodoma, kokių papildomų apsaugos įrengimų jam reikės. Tik tuomet įmonė skaičiuoja, ar turi pakankamai lėšų tiems įrenginiams įrengti ir ar jiems apsimoka jį statyti", - sakė S. Gulbinskas.
Direktoriaus pavaduotojas minėjo, kad vien praktinėmis žiniomis nepasikliaujama, todėl jau pradėjus terminalui veikti, įmonė atlieka monitoringą - praktiškai ištiria terminalo poveikį aplinkai, ypač orui ir vandeniui.
Trąšos nepavojingos
"Klasco" įmonės teritorijoje esantis skystų trąšų terminalas yra skirtas skystų azoto trąšų - karbamido ir amonio salietros tirpalų mišiniui (KAS) laikyti ir perkrauti.
Pasak BPATPI direktoriaus Artūro Razinkovo, viena iš pasaulyje pripažintų ir naudojamų skystų trąšų KAS gamybos technologijų gatavoje produkcijoje numato tik tam tikrą laisvo amoniako kiekį - 0,03%. "Klasco" terminale pasirinkta krauti pagal alternatyvią technologiją pagamintas KAS trąšas. Ši technologija, anot A. Razinkovo, atitinka geriausių įmanomų gamybos būdų Europoje reikalavimus ir užtikrina, kad gatavos produkcijos sudėtyje laisvo amoniako nebus.
Pasak S. Gulbinsko, KAS trąšos gaminamos iš amonio salietros ir karbamido lydalų. Gamybos procese naudojama azoto rūgštis, kuri "suriša" laisvą amoniaką. Todėl krovos darbų, sandėliavimo metu amoniakas į atmosferą neišsiskiria.
"Garantuojame, kad "Klasco" terminale laikomos skystos KAS trąšos yra visiškai nekenksmingos. Tačiau šis terminalas yra pritaikytas ir kitų KAS trąšų rūšių laikymui, kuriose yra dalis laisvo amoniako. Taigi "Klasco" skystų trąšų terminale galima laikyti bet kurios rūšies KAS trąšas, nedarant visiškai jokio poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai", - sakė S. Gulbinskas.
Visiškai apsaugota
BPATPI darbuotojai tikino, kad skystų trąšų terminalo teritorijoje numatyta eilė priemonių, leidžiančių išvengti avarijos ir sumažinti žalą aplinkai. Anot S. Gulbinsko, esant reikalui, pvz. sezoniniam temperatūros ir slėgio kitimui rezervuaruose, numatoma galimybė skystas trąšas perpumpuoti iš vieno rezervuaro į kitą technologiniais vamzdynais.
Skystų trąšų terminalo teritorijoje įrengtos priemonės, leidžiančios išvengti gruntinio vandens teršimo (apsauginiai loviai, prieduobės, nelaidaus betono ir specialios izoliacinės dangos ir kt.).
"Atsižvelgiant į galimą avarijos atvejį, kurio metu į aplinką iš vieno rezervuaro gali išbėgti per 20 tūkst. t skystų trąšų, visa rezervuaro parko aikštelė yra aptverta apsaugine gelžbetonine sienele. Aikštelės danga - nelaidus betonas. Įvykus avarijai ir skystoms trąšoms išsipylus apsaugine sienele aptvertoje aikštelėje, trąšos per drenažinę talpą siurbliu būtų perpumpuotos į tarpinę talpą. Iš tarpinės talpos per apatinį išpylimo įrenginį technologiniais vamzdynais trąšos būtų supilamos į geležinkelio cisternas ir išvežamos", - pasakojo S. Gulbinskas.
Be šių apsaugos priemonių, po kiekviena cisterna yra įrengtas apsauginis lovys. Skystų trąšų nutekėjimo atveju, jos iš lovio per lataką subėgtų į prieduobę, esančią estakados gale. Ant prieduobės sumontuotas drenažinis siurblys, kurio pagalba skystos trąšos vėl supilamos į geležinkelio cisterną ar autocisterną. Siurblinėje taip pat numatyta išsiliejusias ant grindų skystas trąšas surinkti prieduobėje ir drenažiniu siurbliu jas perpumpuoti į tarpinę talpą arbą autocisterną.
Jokios žalos aplinkai
Kita vertus, A. Razinkovas minėjo, kad net tuo atveju, jei avarijos metu dalis skystų trąšų ir patektų į Kuršių marias, ar Baltijos jūrą - jokios žalos aplinkai nepadarytų.
"Pagal mano atliktus skaičiavimus, net jei dalis terminale esančių skystų KAS trąšų ir patektų į Kuršių marias - vandens augmenijai bei gyvūnijai jokio kenksmingo poveikio nebūtų, išskyrus tą atvejį, jei avarijos metu Kuršių mariomis migruotų žuvys. Kadangi skystos trąšos yra biogeninės medžiagos, patekusios į Kuršių marias jos gali sukelti eutrofikaciją - per didelį vandens telkinių tręšimą. Eutrofikacijos metu labai pradeda žydėti dumbliai. Kadangi "Klasco" terminaluose yra įrengtos blokavimo sistemos, tai tas kiekis trąšų, kuris avarijos atveju patektų į marias, būtų tik lašas jūroje. Daugiau į marias trąšų kasmet patenka iš dirbamų žemių ir valymo įrenginių, nei avarijos metu patektų iš skystų trąšų terminalo", - tikino A. Razinkovas.
Kaltinimai nepagrįsti
BPATPI darbuotojai minėjo, kad uostamiesčio gyventojai dažnai išgirdę, kad viena ar kita kompanija ruošiasi statyti naują terminalą puola tas įmones nepagrįstais kaltinimais.
"Žinoma, žmonės gyvenantys prie pat uosto patiria šiokį tokį diskomfortą. Tačiau išgirdus, kad ruošiamasi statyti naują terminalą, reikėtų džiaugtis, nes nauji terminalai ne tik padidina ekonominę naudą, bet juose įdiegus modernias technologijas galima žymiai sumažinti poveikį aplinkai. Tik pelningai dirbanti įmonė gali investuoti didelius pinigus į aplinkosaugines technologijas", - sakė S. Gulbinskas.
Anot jo, jau atlikti ir išsamūs moksliniai "Klasco" teritorijoje statomo birių trąšų terminalo poveikio aplinkai tyrimai. Šis terminalas statomas paisant visų būtinų aplinkosauginių reikalavimų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą