Bendrovėse
| "Laivitės" komercijos direktorius Kazys Tirva sako, jog nebėra kur pastatyti laivų, tad kartais tenka atsisakyti ir pelningo užsakymo |
AB "Laivitė" komercijos direktoriaus Kazio Tirvos teigimu, didžiausia bendrovės problema, nepaisant didžiulės konkurencijos - trūksta krantinių remontuojamiems laivams pastatyti ir dar vieno doko. Dėl šios priežasties kartais tenka atsisakyti ir pelningų užsakymų.
Pernai AB "Laivitė" suremontavo per 70 laivų. Tarp jų Norvegijos, Švedijos, Graikijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių laivai.
Pagal iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomojamą 6 ha dydžio teritoriją "Laivitė" yra visai nedidelė, o pagal finansinę apyvartą - ji antroji laivų remonto įmonė Klaipėdos uoste po AB Vakarų laivų gamyklos, kuri už "Laivitę" didesnė 6 kartus. "Vakarai" turi keturis plaukiojančiuosius dokus laivams remontuoti, o "Laivitė" - vieną.
AB "Laivitė" pastaraisiais metais dirba pelningai. Užpernai ji gavo daugiau kaip 4,5 mln. Lt pelno. Pernai taip pat dirbta pelningai, tačiau duomenys bus apskaičiuoti ir pateikti tik kitą mėnesį.
Užsakymų ir atliktų darbų apimtys, skaičiuojant ir parduotas paslaugas ir dar nebaigtus objektus, t. y. uždirbtos pajamos, auga ir siekia dabar per metus apie 40 mln. Lt.
Nėra kur statyti doko
"Laivitėje" žadama statyti pirsą turimo doko link, kurį laivų remontininkai tikisi panaudoti kaip krantinę. Tačiau kol kas jam dar neparuošta vieta ir komunikacijos. Beje, bendrovėje bus rekonstruojamos ir 23-24 krantinės. Prie vienos jų dar galima pastatyti laivą, o kita jau visai sugriuvusi, be to, prie jos tik pusantro metro ir mažesnis gylis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, neseniai duodamas interviu "Vakarų ekspresui", sakė, jog šiemet Uosto direkcija yra numačiusi skirti lėšų ir krantinėms "Laivitėje" remontuoti.
"Laivitės" savininkai vis dėlto planuoja per vienerių dvejų metų laikotarpį įsigyti antrą doką. Bendrovės specialistai jau buvo nuvykę į Olandiją apžiūrėti doko, tačiau šiuo metu remontininkai Klaipėdoje neturėtų kur dėti antro doko. Pirmiausia reikėtų atlikti hidrotechninius darbus, paprasčiau pasakius, iškasti jam duobę. Tuo turėtų rūpintis Uosto direkcija. Ji žadėjo tai padaryti dar pernai rudenį, tačiau bendrovei iki šiol vis dar tenka kantriai laukti.
Dėl tos priežasties, kad nėra kur pastatyti remontuojamą laivą bendrovei kartais tenka ir atsisakyti užsakymų. Neseniai atsisakyta remontuoti vieną tanklaivį. Mat pradėtas remontuoti vienas laivas, kuriam vietoj planuotų keisti 10-15 tonų metalo prireikė keisti 130 tonų, tad nebebuvo kur pastatyti tanklaivio.
"Balandis" - plaukiojanti gamykla
Pernai "Laivitė" nebaigė remontuoti 6 laivų, tad remontuoja juos šiemet. Ko gero, vienas didžiausių ir įdomiausių užsakymų per visą šios bendrovės gyvavimo laikotarpį yra laivo "Balandis", kuris priklauso UAB "Baltlanta", rekonstrukcija.
Šio laivo pagrindiniams varikliams atliktas kapitalinis remontas. Įdėtos eksperimentinės turbinos, pagamintos Čekijoje. Jau atlikti bandymai parodė, kad jos yra patikimos, nors kainuoja pigiau.
Šis laivas turės visiškai naują žūklės įrangą, naują šaldymo įrengimų mašiną, naują elektros stotį. Praktiškai naujai įrengtos kajutės, kuriose bus geresnės gyvenimo sąlygos žvejams. Čia įrengtas visas žuvų produkcijos gamybos cechas.
Beje, dabartinis "Balandis" buvo pastatytas Lenkijoje kaip žvejybos laivas ir buvo didysis autonominis žvejybos traleris, t. y. lenkiškas superis. Vėliau po truputį jis buvo perdarytas į transporto laivą, o dabar vėl perdaromas į žvejybos laivą - plaukiojančiąją gamyklą. Laivo "Balandis" rekonstrukcijos darbai jau artėja prie pabaigos.
Panaši rekonstrukcija turėtų būti atliekama ir laive "Kovas". Tačiau nežinia, ar bus kur tą laivą pastatyti "Laivitėje".
Graiko laivas prikeltas iš pelenų
Savininkui iš Graikijos priklausantis transportinis refrižeratorius "Tiffany S" "Laivitėje" praktiškai buvo prikeltas iš pelenų. Į gamyklą jį atvilko vilkikai.
Galimas daiktas "Tiffany" remontas bus baigtas dar šio mėnesio pabaigoje. Beje, šio laivo turbinos išvežtos į Norvegijoje esančią specializuotą įmonę, kur joms atliekamas nedidelis remontas. Kai jos bus parvežtos atgal, beliks eigos bandymai.
"Laivitė" pati turi laivą
AB "Laivitė" buvo remontuojamas laivas "Star Anna". Kai jis buvo baigtas remontuoti, užsakovas nesumokėjo pinigų, tad laivą teismas priteisė jį remontavusiai bendrovei, nes paskelbus aukcioną jo niekas nepirko. Taigi pernai nuo rugsėjo mėnesio "Laivitė" tapo šio laivo savininke. Beje, ji yra ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos narė.
Dabar "Star Anna" pavadinimas yra "Salmona". Tai transportinis laivas, kuris išnuomotas taimčarterio sąlygomis. "Salmona" plaukioja Baltijos ir Šiaurės jūromis ir gabena į Europos uostus birius krovinius.
Dar "Laivitė" ūkiniams poreikiams turi du vilkikus ir plaukiojantį kraną.
LR laivų remonto ypatumai
Laivų remontininkai sako, jog su muitinės procedūrų problema jie jau seniai susitaikė.
Viena Vokietijos kompanija "Laivitėje" remontuojamame laive turėjo atlikti sudėtingus darbus ir atsivežė nedideles, bet brangias stakles, kurios buvo apdraustos 50 tūkst. eurų. Nors staklės buvo instrumentas, kurį atsivežė keturių žmonių brigada darbui, tačiau pagal Muitinės kodeksą buvo privalu atlikti tam instrumentui laikino įvežimo perdirbti procedūrą. Beje, dirbo tas instrumentas ir jis nebuvo perdirbamas. Vokiečiams buvo labai sunku suprasti, kodėl Klaipėdos uoste tokios įdomios taisyklės.
ES išgelbės nuo nesusipratimų
Laivų remontininkai vertina Lietuvos muitininkų pastangas likviduojant įvairius trukdžius ir keistumus. Jie sako, jog jau pasiekta didžiulė pažanga ir nebereikia muitininkui įrodinėti, kad metalo remontuojamame laive sunaudota daugiau nei priduota į metalo laužą todėl, kad reikėjo užlopyti skylę laive. Tačiau vis dėlto remontininkai tikisi, kad galutinai visokie nesusipratimai, kurie yra būdingi tik Lietuvai, bus likviduoti tik jai įstojus į Europos Sąjungą (ES). K. Tirvos manymu, tada beliks tik dvi muitinės procedūros - eksportas ir importas. Taigi laukiama gegužės 1-osios.
Tačiau konkurencija įstojus į ES dar labiau padidės. Pastaruoju metu retas kuris laivų savininkas remontuoja savo laivą Vakarų Europoje, nebent labai turtingos kompanijos. Dabar daugiausia laivų remontuojama Lenkijoje, Pabaltijo šalyse, vis daugiau laivų pradedama remontuoti Sankt Peterburge ir Kaliningrade. K. Tirvos teigimu, ateityje konkurencija tik didės, o įstojus į ES, jeigu Lietuvos remontininkų įkainiai pradės kilti, užsakymų gali visai sumažėti.
"Balandis" buvo žvejybos, paskui transporto laivas, o dabar bus plaukiojanti gamykla
AB "Laivitė" dar yra ir tokių krantinių
Laivo "Balandis" denyje
Laivo "Balandis" mašinų skyriuje, centriniame valdymo punkte
"Tiffany S" - laivas prikeltas iš pelenų
Vidmantas MAŽIOKAS
Rašyti komentarą