Universalumo link: laivą ir sunkvežimį tikrins tas pats inspektorius

Iki šiol dominavo akivaizdus permainų iniciatorių ir jūrinės bendruomenės nesusikalbėjimas. Pagaliau bandoma žengti pirmuosius žingsnius susikalbėjimo link. Praėjusią savaitę jūrinės bendruomenės ir valdžios atstovai susėdo Klaipėdoje prie vieno stalo aptari iškilusių klausimų. Žurnalistams dalyvauti jų susitikime nebuvo leidžiama. Jūrininkai sako, kad diskusijos buvo aštrokos, bet džiaugiasi, kad Klaipėdos švyturys perduotas Savivaldybei nebus.

"Neretai mes visi kalbame apie tą patį, bet nesusikalbame, reikia diskusijų platformos. Vizito į uostamiestį tikslas - išsigryninti temas, kurioms, jūrinės bendruomenės nuomone, reikėtų skirti ypatingą dėmesį", - sakė susisiekimo viceministras Paulius Martinkus ir pridūrė, kad susitikimo metu įvardintas tikslas - parengti jūrinio sektoriaus strategiją. Jis pasidžiaugė, kad kapitonai pripažino, jog jau sumažėjo biurokratijos ir popierizmo.

"Išgirdau jūrinę bendruomenę"

"Susitikimu esu patenkintas. Išgirdau jūrinę bendruomenę. Tikiuosi, jos nerimas sumažėjo, nes judama iš inercijos nebus. Turime idėjų ir dėl jūrinės strategijos, ir dėl jūrininkų apmokestinimo. Manau, diskusiją su socialiniais partneriais palaikyti reikia, tada priimti sprendimai bus efektyvesni", - sakė viceministras.

Jo manymu, konfrontacijos tarp jūrininkų, Jūrų departamento kaip Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) padalinio nėra, tai tik komunikacijos trūkumas. Tam reikalinga diskusijų platforma, kad į visus klausimus būtų atsakyta ne tik popieriuje, bet ir žmogiškai bendraujant.

Paklaustas, kodėl iki šiol nebuvo diskutuojama su jūrine bendruomene, P. Martinkus atsakė: "Iš pradžių, kol nėra užduodami klausimai, atrodo, kad į visus juos atsakyta. Nei ministerija, nei LTSA nebandė slėptis ir duoti nurodymus iš Vilniaus. Paprasčiausiai darbų begalė, problemą sprendi tada, kai iškyla koks nors iššūkis. Iš jūrinės bendruomenės išgirdau, kad pokalbis pavėluotas, nes susikaupė daugybė klausimų. Manau, visiems atstovams reikia susitikti periodiškai, kad diskusija būtų konstruktyvesnė."

Pirma bandys įtikinti

Viceministras patikino, kad kol kas jūrininkų egzaminavimas Kauno VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai nebus perduodamas. Iš esmės šios idėjos neatsisakoma, klausimas tik atidedamas.

NEPASITIKĖJIMAS. Jūrinė bendruomenė turi pagrindo nepasitikėti valdžios atstovais, nes Latvija išlaikė savo jūrų laivininkystę, o Lietuvoje ji bankrutavo ir buvo likviduota. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Egzaminavimą, dėl kurio kilo daugiausia klausimų, vis dėlto paliekame taip, kaip yra, t. y. LTSA. Diskutuosime su bendruomene ir pasistengsime, kad neliktų neatsakytų klausimų. Galbūt galų gale sutarsime, kad eisime tuo pačiu keliu, kuris dabar buvo siūlytas. Dėl jo mes turime savo argumentų ir matome pridėtinę vertę, efektyvumą, kurį būtų galima pasiekti žengus šį žingsnį. Mūsų argumentai turi įtikinti. Tolesnis judėjimas šioje srityje vyks tik tada, kai rasime bendrą sutarimą diskusijų platformoje", - sakė P. Martinkus.

Viceministro teigimu, šiandien bus judama į priekį kelių, aviacijos ir geležinkelio srityse. Jų specialistų egzaminavimas perduodamas Transporto kompetencijų agentūrai, kadangi ten susitarimas pasiektas. Pasak jo, galbūt jūrininkus įkvėps praktiniai jų pavyzdžiai.

Kelininkai jūrininkų neegzaminuotų

LTSA vadovas Genius Lukošius vizito Klaipėdoje metu patikino, kad neplanuojama naikinti Klaipėdoje esančio Jūrų departamento. Negana to, jam suteikiama teisė spręsti kai kuriuos klausimus. "Turime departamento vadovą, kuriuo pasitikime. Sutarėme, kad kai kurių sprendimų priėmimą ir teises deleguosime jam. Žinoma, gali kas nors pasikeisti, bet tai ne nuo mūsų priklauso", - sakė jis.

Pasak Transporto kompetencijų agentūros (TKA) vadovo Aivaro Vilkelio, jūrininkų egzaminavimo perėmimo procesas stabdomas, sprendimas bus priimamas diskusijų metu išgryninus jų lūkesčius, išsiaiškinus tai, kas jūrinei bendruomenei kelia nerimą.

"Nuo sausio pradžios mes startavome su aviacijos specialistais, toliau tęsiame darbą su kitų transporto šakų atstovais. Galbūt jų pavyzdžiai įkvėps jūrininkus, surasime bendrus taškus, jie sutiks ir jų egzaminavimas galės vykti Transporto kompetencijų agentūroje.

Noriu patikinti, kad niekada nebuvo tokios intencijos, kad kelininkai ar aviatoriai egzaminuotų jūreivius. Tie specialistai, kurie juos šiandien egzaminuoja, būtų pakviesti pas mus netgi sudarant jiems geresnes sąlygas. Norime efektyvinti sistemą, didinti jos patrauklumą ir prieinamumą. Niekada nebuvo planuojama, kad egzaminavimas vyktų tik Kaune ar Vilniuje. Jis vyktų visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose visų transporto šakų atstovų. Jūrininkų centras liktų Klaipėdoje", - kalbėjo A. Vilkelis ir pridūrė, kad TKA šiandien gali sudaryti geresnes sąlygas nei biudžetinė organizacija.

"Mes tikrai nenorime nieko daryti per prievartą. Pati reforma nėra vykdoma dėl savęs. Norisi sudaryti geresnes, kvalifikuotesnes ir kokybiškesnes sąlygas jūrininkams, kad jų verslas vystytųsi geriau", - sakė A. Vilkelis.

Darbuotojų atleisti neketina

"Tas funkcijas, kurios pavestos departamentui, stengiamės įvykdyti. Tikiuosi, tai galėsime daryti ir toliau. Kad kokybę reikia gerinti, niekas neabejoja. Diskusija dėl egzaminavimo galbūt bus ta platforma, kurioje galėsime aptarti visus elementus. Jūrininkų egzaminavimas yra tik viena jūrininkų diplomavimo dalis. Galbūt ateityje bus kitos perspektyvos arba pasitvirtins tai, ką mes turėsime čia", - sakė LTSA Jūrų departamento vadovas Linas Kasparavičius.

Paklaustas, ar tiesa, kad darbuotojai Jūrų departamente dirba po 12 valandų ir ar jų skaičius dabar yra optimalus, L. Kasparavičius atsakė: "Yra darbuotojų, kurie dirba ir po 12 valandų. Tačiau jie dirba pamainomis ir jiems taikoma suminė darbo apskaita. Tai nėra keista darbo organizavimo tvarka. Ir laivuose kartais jūrininkai dirba 12 valandų per parą. Kiti darbuotojai dirba pagal darbo grafiką ir patvirtintą tvarką. Svarbiausios funkcijos vykdomos, perteklinių dalykų atsisakyta. Kad reikia kelti darbuotojų kompetenciją, klausimo nekyla."

"Bandome rasti bendrą kalbą optimizuojant procesus. Juntame darbuotojų nuogąstavimą. Norime juos nuraminti, kad sutrumpinus procesus jie nepraras darbo vietų.

Neturime tikslo atleisti žmonių. Tikslas - funkcijas vykdyti greičiau, optimaliau, pigiau, kad būtų konkreti nauda bendruomenei", - sakė G. Lukošius.

Inspektoriai bus universalūs

L. Kasparavičiaus teigimu, pramoginės laivybos reikalai reorganizavus Lietuvos saugios laivybos administraciją, kurios funkcijas dabar perėmė LTSA, šiek tiek pasikeitė, dalį paslaugų pramoginei laivybai dabar suteikia kiti LTSA struktūriniai padaliniai. "Padaryti vidiniai struktūriniai pakeitimai, bet funkcijų atžvilgiu viskas liko tas pats - priežiūra vykdoma, paslaugos teikiamos", - sakė jis.

LTSA vadovas G. Lukošius paaiškino, kad pats pramoginės laivybos departamentas yra Vilniuje, tačiau miestuose yra skyriai. "Šiuo metu visos Lietuvos mastu mokome laivavedžius, t. y. rengiame naujus inspektorius. Jie užtikrins kontrolės vykdymą ežeruose, upėse. Niekas nepasikeitė. Kaip tik išplėtėme funkcijas. Mūsų kelių inspektoriai tapo mobilesni. Anksčiau inspektoriai laivus tikrindavo tik per laivybos sezoną, o jam pasibaigus baigdavosi ir jų darbai. Inspektoriai buvo neišnaudojami taip, kaip reikia. Dabar jie dirbs daug efektyviau, nes galės tikrinti įvairias transporto priemones. Tas pats inspektorius galės tikrinti ir sunkvežimius, ir laivus. Einame universalumo, efektyvumo link", - sakė jis.

Paklaustas, ar inspektorius, tikrinantis sunkvežimį, susigaudys, ką reikia tikrinti laive, G. Lukošius atsakė: "Taip. Yra nustatytos sritys, ką reikia tikrinti. Laive tikrinama pagal nustatytą klausimyną, pavyzdžiui, liemenių dėvėjimas, laivo registravimas, techninės apžiūros atlikimas ir kt. Be abejo, visi inspektoriai buvo mokomi. Liko ir tie, kurie iki šiol tikrindavo laivus, jie dalijasi patirtimi. Vyksta patirties perėmimas."

"Pradėjo įsiklausyti į tai, ką sakome"

"Į susitikimą mes atėjome ne muštis, o šnekėtis, pasiūlyti savo pagalbą, nes mums skauda širdį dėl Lietuvos jūreivystės ateities. Valdžia keičiasi, naikinama tai, kas jau pasiekta jūrinėje srityje, tad po kelerių metų padėtis gali būti blogesnė, nei yra dabar. Valdžios atstovai pripažino, kad ne visada buvo teisūs, kad nesikonsultavo su jūriniais specialistais, pritarė tam, kad reikėtų jūrinės sferos programos. Jie pradėjo įsiklausyti į tai, ką mes sakome. Informavo, kad jau skelbiamas konkursas ISO programai LTSA veikloje diegti. Buvome sunerimę, kad ateityje dėl tokios programos nebuvimo gali būti nepripažįstami tarptautinių mastu jūrininkų diplomai. Sutarėme po mėnesio vėl susitikti", - kalbėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Atkreiptas dėmesį, kad tarptautinėse organizacijose dirbama trišaliu principu dalyvaujant valdžios, darbdavių ir darbuotojų atstovams. Su jais aptariami teisės aktai ir programos ir priimami bendri, o ne vienašališki sprendimai.

"Tarptautinių teisės aktų, susijusių su jūrine sfera, yra labai daug. Tokios sudėties Jūrų departamentas niekada nesugebės įgyvendinti visų jų kontrolės", - mano LJS pirmininkas.

Švyturys Savivaldybei perduotas nebus

Pokalbio su valdžia metu jūrinės bendruomenės atstovai įsitikino, kad Klaipėdoje hidrografijos tarnyba nebus naikinama, laivas "Varūna" irgi liks uostamiestyje. Jūrinė bendruomenė kategoriškai pasisakė prieš šios tarnybos ir laivo perdavimą kažkokios kitoms organizacijoms, nes mano, kad tai valstybės funkcija. Valdžios atstovų paprašyta hidrografijos tarnybai, kuri leidžia jūrlapius, sudaryti sąlygas įstoti į tarptautinę organizaciją, kad galėtų platinti savo jūrlapius. Per susitikimą užduotas klausimas dėl švyturių, mat juos ketinama perduoti savivaldybėms. Pasak LJS pirmininko, Klaipėdoje tai nebus daroma. "Keistas planas: pastatas priklausytų Savivaldybei, o visa švyturio įranga - Jūrų departamentui. Savivaldybė būdama šeimininke, jeigu pastatą bus sunku išlaikyti, gali sugalvoti jį nugriauti ar nuomoti kam nors kitam. Visose jūrinėse valstybėse valstybės prerogatyva - užtikrinti laivams saugų plaukiojimą. Švyturiai padeda apsisaugoti jūrininkams nuo salų ir povandeninių uolų", - kalbėjo P. Bekėža.

Diskusija naudinga

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko Juozo Liepuoniaus teigimu, vyko gana karštos, bet naudingos abiems pusėms diskusijos. Jis pasidžiaugė tuo, kad rinkliavų nežadama didinti, netgi yra tikimybė, kad jos mažės.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila mano, kad blogiausia tai, jog sprendimo dėl jūrinių reikalų teisė iškeliavo į Vilnių. Jam nerimą kelia tai, kad nesuprantama, jog specialistą gali egzaminuoti tik specialistas, kad visko neįmanoma padaryti kompiuteriu. Anot jo, kai sunaikinama struktūra, specialistai neturės kur dėtis. Kaip teigiamą dalyką profesorius įvardijo sutarimą neskubėti sprendžiant jūrinius reikalus.

Saugios laivybos administracijos panaikinimas - klaida

Gintautas KUTKA, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius

Po penktadienį vykusio pasitarimo su susisiekimo viceministru ir ministerijai pavaldžių institucijų vadovais laikomės pozicijos, kad Lietuvos saugios laivybos administracijos panaikinimas buvo klaida. Šiandien LTSA Jūrų departamente dirba apie 35 darbuotojus, kai Lietuvos saugios laivybos administracijoje dirbo - 120. Suprantama, kad instituciją reikėjo modernizuoti, peržiūrėti funkcijas, darbuotojų etatus, atrinkti geriausius ir pan. Aiškiai įvardinome, kad darbuotojus reikia vežti ne į "Mars" bendrovę susipažinti su LEAN sistema, jiems reikia aplankyti Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos jūrines administracijas ir perimti jų gerąją praktiką.

Šiandien esanti specialistų netektis faktiškai nekompensuojama ir kyla labai didelis pavojus dėl kompetencijų praradimo. Visi dalyviai pasisakėme už tai, kad Jūrų departamento vadovui būtų suteikti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojo statusas ir įgaliojimai.

Susitikimo metu atkreiptas dėmesys, kad visiškai nėra komunikacijos tarp Susisiekimo ministerijos pavaldžių institucijų ir socialinių partnerių, kad planuojami veiksmai, įstatymų projektai nėra aptariami ir diskutuojami.