Nuomonė
Nereikėtų pjauti vištos, dedančios auksinius kiaušinius
Kai kalbama apie ketinimą ateityje statyti giliavandenį uostą ties Melnrage, neretai žmonės gąsdinami uosto baubu. O su realiais baubais - tokiais, kaip automobilių srautų didėjimas, oro tarša, net nebandoma kovoti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko manymu, būtų buvę blogiau, jei miesto Taryba nebūtų patvirtinusi bendrojo miesto plano, nors jis ir sumažino uosto teritoriją nenurodant, kur būtų galima plėstis, t. y. jame nepažymėta giliavandenio uosto ties Melnrage vizija.
Uosto vadovo manymu, patvirtintas bendrasis miesto planas yra tam tikras kompromisinis variantas. Jo formuluotės neužkerta kelio uostui plėstis, tačiau jį gerokai apsunkina. S. Dobilinskas apgailestauja, kad bendrajame miesto plane Klaipėdos miestas ir Klaipėdos uostas yra tarsi du atskiri objektai, nors uostas yra Klaipėdos dalis, jame dirba daug klaipėdiečių.
Kur, jei ne Melnragėje?
UAB "Memelio miestas" atėjimas į laivų remonto AB "Laivitė" nuomotą sklypą, sumažinęs uosto teritoriją, nėra naujas reiškinys. Visoje Europoje pramogų verslas eina į miestų centrus. Tačiau niekur, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų valstybinis, ar municipalinis, ar privatus, negalvojama apie jo mažinimą.
"Klaipėdiečiai turėtų suprasti, kad atsisakydami uosto plėtros mes savo rankom pjauname vištą, dedančią auksinius kiaušinius. Melnragės gyventojus aš suprantu, jie nebematys saulėlydžio. Tačiau jei ne ten, tai kur kitur uostas turi plėstis? Jeigu ne melnragiškių, tai kitų klaipėdiečių interesai bus paliesti - visur gyvena žmonės", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Dobilinskas.
Svarbu žinoti
Pasak S. Dobilinsko, dabartiniai Melnragės gyventojai turi gyventi laisvai, dėl to niekas nesiginčija. Tačiau kalbama apie naujas statybas, apie tai, kad reikėtų stabdyti Melnragės plėtimąsi, nebeorganizuoti aukcionų dėl sklypų pardavimo, nevykdyti žemės grąžinimo procedūrų.
Prieš kelerius metus ši gyvenvietė buvo perpus mažesnė. Šiandien tuščioje vietoje jau yra atsiradę namai. Nežinia, kaip susiklostys giliavandenio uosto reikalai, galbūt reikės sanitarinės zonos ir teks valstybei juos išpirkti ar, kaip tai nutiko Šventojoje dėl "Energetiko" poilsio namelių, reikės perdaryti detalųjį planą apeinant atsiradusią turtinę nuosavybę.
Uosto vadovo teigimu, jeigu giliavandenis uostas būtų pažymėtas plane, čia atsikraustantys žmonės bent jau žinotų, kas jų laukia ateityje. Tada jie negalėtų piktintis, kad uostas jiems užstojąs horizontą ar teršia orą.
Pasak S. Dobilinsko, yra norinčiųjų netgi palei AB "Klaipėdos nafta" tvorą statyti poilsiavietes. Prie Ferdinando tavernos Naujojoje Uosto gatvėje statomi butai, o Švyturio gatvės gyventojai šaukia, kad juos reikia iškelti, nes uostas jiems trukdo gyventi. O juk tiek vienoje, tiek kitoje vietoje šalia yra tas pats uostas.
Užterštumas didės
S. Dobilinskui nesuprantama, kodėl žalieji piktinasi tokiu baubu kaip giliavandenis uostas, kuris nežinia dar ar bus, ir nekovoja prieš transporto srautų susidarymą, prieš miesto užterštumą.
Namų statybos koncentruojamos prie uosto, pavyzdžiui, Vitės kvartale. Uostas jau ir taip užspaustas iš tos pusės ir plėstis daugiau nebegali. Šioje miesto dalyje oras jau gana užterštas, tačiau tai netrukdė iškilti tokiems pastatams kaip K ir D, Gandrališkės. Iš esmės tai nieko baisaus, tačiau tiek gyvenamieji namai, tiek biurai pritrauks daugiau mašinų, o gatvių nebėra kur plėsti. Alternatyvus transporto variantas nesiūlomas, tad susidarys transporto kamščiai, oro užterštumas dar labiau didės. Tačiau dėl šios problemos žalieji nepasisako.
Naujo terminalo nepastatysi
Žinia, dujos Lietuvoje brangs. Europa pripažįsta, jog blogai, kad Lietuva dujų atžvilgiu yra priklausoma nuo vienintelio šaltinio Rytuose ir ragina ieškoti alternatyvos. S. Dobilinsko teigimu, šiandien uoste pastatyti suskystintų dujų terminalą, kuriame būtų galima priimti tanklaivius, gabenančius tokias dujas, negalima. Tokiam terminalui keliami dideli saugumo reikalavimai, tam tikroje zonoje aplink jį neturėtų būti gyvenamųjų namų. Tačiau tokį terminalą pasistatys Ryga, Talinas, Baltijskas. Žinoma, Lietuva galės atsigabenti dujas iš Rygos. Ką nors atsivežti iš Liepojos ar Rygos į Šiaurės Rytų Lietuvą patogiau nei iš Klaipėdos, mažesnis atstumas, bet už tai teks latviams sumokėti, jie diktuos kainas.
"Mažeikių nafta" nebegauna naftos vamzdžiu. Būtų galima ją aprūpinti per Klaipėdos uostą. Pasak S. Dobilinsko, jeigu "Mažeikių nafta" taps metalo gabalu, kils kuro kainos, tai atsilieps visos Lietuvos gyventojams, klaipėdiečiams taip pat. "Apie tai, apie rytdieną negalvojama, tik šaukiama, kad uostas - baubas, ir viskas",- sako Klaipėdos uosto vadovas.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą