Daugiausia klausimų kyla dėl planų statyti išorinį uostą. L. e. p. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, išorinio uosto vieta bus parinkta tik patvirtinus Lietuvos bendrąjį planą. Jį etapais rengia Aplinkos ministerija ir ketina baigti iki kitų metų pabaigos. Šiandien jau yra parengtas to plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimas ir jam jau pritarė Vyriausybė. Jį dar turi patvirtinti Seimas, o tada prasidės konkretizuotų sprendinių stadija.
Anot laikinojo vadovo V. Paukštės, nebaigtas rengti Lietuvos bendrasis planas netrukdo Uosto direkcijai rengti projektinius pasiūlymus ir iš esmės planuoti išorinį uostą. Koks jis turėtų būti, atsakymų bus ieškoma po to, kai bus patvirtintas išorinio uosto strateginių pasekmių aplinkai vertinimas.
Malkų įlankoje - proveržis
Besibaigiantys 2019-ieji valstybės įmonei Uosto direkcijai buvo geri. Toliau plėtota uosto infrastruktūra, pasiektas antras pagal investicijų dydį rezultatas - iki gruodžio 19 d. investuota apie 75 mln. eurų neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.
Šiemet baigta nemažai didelės apimties projektų: rekonstruotos 10-11 krantinės, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, 105-106 krantinės (UAB Birių krovinių terminalas), 127-128 krantinės (UAB Klaipėdos konteinerių terminalas), baigiamos 67-68 krantinės (jūrų krovos kompanija "Bega").
Šiemet pradėti dideli 1-os krantinės (AB "Klaipėdos nafta") rekonstrukcijos darbai, apie kuriuos daug kalbėta. Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad jie kainuos kur kas mažiau nei buvo planuota.
Toliau įgyvendinamas didžiulis Malkų įlankos plėtojimo projektas. Šioje uosto dalyje daugiau nei 10 metų nebuvo jokių investicijų. "Šiandien čia didelis proveržis. Malkų įlankoje į pabaigą einana gilinimo darbai, rekonstruojama nemažai krantinių, tarp jų AB Vakarų laivų gamyklos naudojamos krantinės, 142-143, 143A krantinės. Kitais metais Malkų įlankoje veikiančios įmonės sulauks tokių rezultatų, apie kuriuos svajojo dešimtmečius. Be to, tai ta vieta, kurioje dar yra užtektinai laisvų teritorijų, kuriose kartu su mūsų partneriais galėsime sukurti papildomą vertę, dar daugiau darbo vietų", - sakė V. Paukštė.
Atvertos galimybės uosto plėtrai
Šių metų pradžioje gauta teigiama poveikio aplinkai vertinimo (PAV) išvada dėl galimybės gilinti uostą iki 17 metrų. Pasak V. Paukštės, tai gana svarbus dokumentas, kurio pagrindu paremta tolesnė uosto plėtra.
PAV dėl uosto gilinimo iki 17 metrų ataskaitoje yra numatytas sėkliaus įrengimas. Kai bus atliekami gilinimo šiaurinėje uosto dalyje darbai ir kanalas pasukamas į šiaurę apie 12 laipsnių, iš dalies smėlingo grunto, kuris tinkamas paplūdimiams - maždaug 300 tūkst. kubinių metrų - 2 metrų gylyje turėtų būti suformuotas tam tikras barjeras, t. y. sėklius, kuris turės apsaugoti eroduojamą kranto ruožą, esantį prie pat molo.
V. Paukštės teigimu, ir dabar vykdant Vyriausybės nutarimą krantai yra pildomi tinkamu smėliu maždaug už trijų kilometrų į šiaurę nuo molo. Smėlis pilamas 6-7 metrų gylyje. "Galbūt vertėtų šį projektą keisti įvertinant kitas šalia esančių paplūdimių atkūrimo galimybes. Šiuo klausimu reikėtų diskutuoti su Aplinkos ministerija. Manau, procesas turėtų būti tęstinis, o ne vienkartinis", - sakė V. Paukštė.
Visiškai neseniai Vyriausybė patvirtino uosto bendrąjį planą, atveriantį galimybes uosto plėtrai. Tai ketverių metų darbo, diskusijų, įvairiausių susitikimų su bendruomenėmis, viešinimo procedūrų rezultatas.
"Du kartus atlikome viešinimo procedūrą, po kelis kartus susitikome su miesto bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia uosto. Dėjome daug pastangų. Ir ateityje įgyvendinami projektus niekada neapsiribosime minimumu, jeigu bus diskusijų poreikis.
Bendruomenių atstovai visada laukiami Uosto direkcijoje. Mes dalinsimės savo prognozėmis, patirtimi, nesame linkę ką nors slėpti", - tikina laikinasis Uosto direkcijos vadovas.
"Vyriausybės patvirtintas uosto bendrasis planas - geras ženklas mūsų partneriams, potencialiems investuotojams. Tai reiškia, kad uosto konkurencingumas bus didinamas, nes gerės pervežimo sąlygos.
Mes jau 20 metų išlaikome gana aukštą krovos augimą. Be to dokumento vargu ar mums būtų pavykę išlaikyti tokį tempą. Naujas iššūkis mums - įvykdyti tai, kas yra suplanuota", - sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Tobulins laivybos kanalą
Kaip trumpalaikės uosto perspektyvos objektas Uosto direkcijai ypač svarbus laivybos kanalo gilinimo ir pasukimo projektas. Tam reikia pastatyti du naujus navigacijos ženklus - vedlines, aukštuminius pastatus.
Pagal galiojantį miesto bendrąjį planą jų nebuvo galima statyti, o patvirtinus uosto bendrąjį planą tokia galimybė atsirado. Atsirado ir galimybė formuoti teritoriją pietinėje uosto dalyje, prisijungti 70 ha rezervinę teritoriją iš Vyriausybės nutarimu paskirtų 360 ha.
"Dabar atsirado galimybė pajudėti įgyvendinant nemažai projektų, kurie padės spręsti mūsų problemas. Pagrindinė mūsų problema šiandien - per mažas gylis ir teritorijų trūkumas. Gylis yra susijęs su navigaciniu saugumu. Kanalo pasukimas ir pagilinimas suteikia galimybę saugiai įvesti laivus į Klaipėdos uostą esant ir nepalankioms oro sąlygoms", - teigia V. Paukštė.
Esant dabartinei molų konfigūracijai ir vidutinėms meteorologinėms oro sąlygoms didesniam nei 250 metrų ilgio laivui apribojimai vedant jį į uostą taikomi 100 parų per metus, t. y. tiek prastovų jis patirtų.
Norint, kad į Klaipėdos uostą nuolatos užsuktų didieji laivai, tokį dalyką reikia eliminuoti. Kai kanalas bus pasuktas ir pagilintas, apribojimai bus sumažinti keturis kartus. Didiesiems laivams liks nepalankios tik maždaug 26 dienos.
Pasak V. Paukštės, tai iš principo keičia uosto konkurencingumą, nes verslui atsiranda naujos sąlygos naudotis Lietuvos uostu ir per logistiką taupyti kaštus. "Visam Lietuvos verslui atsiranda galimybės sumažinti logistinius kaštus. Tai visos šalies ekonomikos pasiekimas", - mano laikinasis Uosto direkcijos vadovas.
ES parama - 3 projektams
Trumpalaikei uosto plėtrai numatytos įspūdingos lėšos. Dabar svarbu spėti ir laiku panaudoti Europos Sąjungos (ES)skirtą finansavimą - iki 2023 metų birželio.
ES parama gauta Malkų įlankai plėtoti. Tikimasi, kad kitais metais projektas bus baigtas.
Atsiradęs papildomas projektas - pietinės uosto dalies pagilinimas 0,5 metro, suteiks naujų galimybių ir šioje uosto dalyje.
Šiaurinėje uosto dalyje maksimali leistina laivo grimzlė - 13,8 m, o projektinis gylis - 15 m, pietinėje dalyje atitinkamai - 13,4 ir 14,5 m. "Labai svarbu, kad ir pietinėje uosto dalyje mūsų operatoriai galėtų naudotis papildomu pusmetriu kraunant laivus. 14 metrų "Panamax" tipo laivui - ta riba, kai jį galima iki galo pakrauti ir neprarasti nieko dėl to, kad laivas nėra visiškai pakrautas", - sako V. Paukštė.
Trečias projektas, finansuojamas europiniais pinigais - molų rekonstrukcija. Jau yra parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas, investicinis projektas pristatytas Susisiekimo ministerijai.
Konkursą dėl molų rekonstrukcijos ketinama skelbti kitų metų sausio pradžioje. Tikimasi, kad jame dalyvaus nemažai užsienio kompanijų, tad projektas yra parengtas lietuvių ir anglų kalbomis.
Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, finansavimas šiems trims objektams jau yra gautas, pasirašytas susisiekimo ministro įsakymas. Jiems bus panaudoti 93 mln. eurų ES paramos. Palyginti su praėjusiais finansiniais laikotarpiais, tai didžiausia uosto gauta parama.
Netrukus bus pradėta rengti nemažai parengiamųjų dokumentų tiek dėl pietinės uosto dalies plėtros, tiek dėl rezervinės teritorijos panaudojimo galimybės. "Mūsų laukia labai daug darbų - reikia parengti projektinius pasiūlymus, navigacinių sąlygų studijas ir t. t. Kitais metais juos konkretizuosime", - teigė V. Paukštė.
Prognozuojama mažesnė krova
A. Drungilas sako, kad 2019-ųjų krova Klaipėdos uoste išliks praėjusių metų lygio, kai buvo pasiektas rekordas ir perkrauta 46,6 mln. tonų. Jo teigimu, rezervas buvo sukauptas metų pradžioje.
Šiemet per 11 mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 42,5 mln. t krovinių. Gruodis uoste panašus į praėjusių metų gruodį, tikimasi perkrauti 4 mln. t krovinių. Šiemet pasiekta rekordinė grūdų krovos apyvarta - daugiau kaip 3 mln. t, o naftos produktų krova sumenko daugiau nei 1 mln. t, tačiau suskystintųjų gamtinių dujų krovos apyvarta išaugo daugiau nei 600 tūkst. t.
Klaipėdos uostas yra diversifikuotas - kraunamos šešios pagrindinės krovinių grupės. Vienos grupės krova mažėja, kitos - didėja, todėl, pasak A. Drungilo, Klaipėdos uostas nėra labai jautrus dideliems rinkos pokyčiams.
Kaimyniniuose uostuose krovos apyvarta mažėja.
M. Armonaičio teigimu, pagrindinės Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš laivų rinkliavų, bus praėjusių metų lygio, gal net šiek tiek didesnės dėl pasikeitusios krovinių struktūros. Bendros pajamos taip pat bus šiek tiek didesnės dėl kiek padidėjusio žemės nuomos mokesčio, kuris didėja, kai krantinės pagilinamos.
Anot jo, 2020-aisiais prognozuojama kiek mažesnė krova - 44 mln. tonų, t. y. 5 proc. mažesnė negu šiemet, vadinasi, ir šiek tiek mažesnė pajamos.
Uosto pelningumas 2019 metais bus labai panašus kaip ir pernai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą