Uostas iš jūros pusės siena nebus atitvertas

Terorizmo prevencija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius sako, jog iki liepos 1 d., kai turi pradėti galioti tarptautinis ISPS kodeksas, susijęs su uostų, jų įrenginių ir laivų apsauga terorizmo atžvilgiu, mūsų uostas bus visiškai pasiruošęs įgyvendinti jo reikalavimus.

Pravertė sovietmečio palikimas

Jau seniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija nėra klaipėdiečių pasivaikščiojimo vieta. Ji užtverta tvoromis ir yra režiminė teritorija. Todėl Klaipėdos uostui įgyvendinti ISPS kodeksą yra kur kas lengviau nei daugeliui Vakarų Europos šalių uostų, kuriuose nėra tvorų. Galima pajuokauti, kad šia prasme Klaipėdai praverčia sovietinių laikų palikimas.

V. Lukoševičiaus teigimu, ISPS kodekso diegimas, paprastai sakant, tai yra sustiprinto režimo įvedimas uosto teritorijoje ir akvatorijoje. Tai yra turi būti užtikrinama, kad į uostą nepatektų nepageidaujami asmenys, o juo labiau teroristai.

Stebima techninėmis priemonėmis

Taigi, paprastai sakant, iš sausumos pusės uostą saugo tvora. O kas saugo uostą iš jūros pusės? Reikalavimas uostuose įgyvendinti ISPS kodeksą atsirado amerikiečių iniciatyva po 2001 metais Niujorke rugsėjo 11 d. įvykdyto terorizmo akto. Amerikiečiai dėjo nemažai pastangų, kad uostai būtų apsaugoti ir iš jūros pusės. Pagal jų reikalavimus, vaizdžiai sakant, uostai turėtų būti vos ne tvoromis aptverti iš visų pusių.

Tačiau Europos šalys tvorų idėjos atsisakė. Joms pavyko įrodyti, kad uostų apsauga gali būti užtikrinama iš jūros kitomis priemonėmis.

Uosto kapitono teigimu, akvatorijos ir uosto teritorijos stebėjimas vykdomas techninių priemonių pagalba. Klaipėdoje esanti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė turi aparatūrą, kurios dėka galima matyti judančius objektus ir naktį. Pasieniečiai per gana didelį atstumą mato ir tokio dydžio plaukiojančiuosius objektus, kaip guminės valtys, netgi irkluotoją ir irklus.

Beje, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sako, jog, jeigu dėl uosto saugumo reikėtų aptverti molus, tai būtų padaryta ir prie jų niekas negalėtų prieiti. Tačiau, pasak jo, kol kas tokios būtinybės tikrai nėra. Molai bus aptverti tik tiek, kad nekiltų pavojus jais vaikščiojantiems klaipėdiečiams.

Keičiamasi operatyvine informacija

Paklaustas, ar gali į uostą iš jūros pusės kokiu nors laivu atplaukti užsimaskavę teroristai ir išsilaipinti krante, V. Lukoševičius atsakė: "ISPS kodeksas, be visų kitų dalykų, suteikia uostams galimybę keistis tarpusavyje operatyvine informacija apie atplaukiančius ir išplaukiančius laivus. Kodeksas duoda teisę pareikalauti iš atplaukiančio laivo pateikti informaciją apie mažiausiai 10 atplaukimų ir išplaukimų iš kitų uostų. Jo pateiktą informaciją analizuoja atitinkamos tarnybos. Tokia informacija turi būti gauta prieš tam laivui įplaukiant į uostą".

Taigi laivui atplaukus į Klaipėdos išorinį reidą, visa informacija apie jį jau turi būti žinoma. Tada Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, remdamasis operatyvine informacija, sprendžia, ar įleisti laivą į uostą, ar ne.

Kompleksinis saugos planas

Uosto kapitono teigimu, tokį saugos planą, kokį turėti kiekviename uoste reikalauja ISPS kodeksas, Lietuva jau turėjo ir anksčiau. Reikėjo tik labiau detalizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinį saugos planą, kuris patvirtintas 2001 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.490.

Paskutinė šio plano dalis - "Valstybės institucijų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudotojų pagrindiniai veiksmai uosto režimo taisyklių pažeidimo ar ekstremalių situacijų atveju". Šioje dalyje yra išvardyta 16 pozicijų ir 6 valstybinės institucijos, atsakingos už šių pagrindinių veiksmų taikymą uoste. Atsakingos valstybinės institucijos: Klaipėdos miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Jūrų uosto policijos skyrius, Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pastaroji yra atsakinga už laivų įplaukimą ir išplaukimą, jų peršvartavimą prie krantinių uoste.

Uosto kapitonas yra įpareigotas akceptuoti, t. y. patvirtinti laivo įplaukimą ir išplaukimą. Tačiau jis turi turėti visą papildomą informaciją, susijusią su terorizmo prevencija.

Trečias - aukščiausias pavojaus lygis

Uosto kapitonas neneigia, jog gali taip atsitikti, kad į uostą vienokiu ar kitokiu būdu pateks teroristai. Tokiu atveju tuojau pat pakeičiamas saugumo lygis, skelbiamas arba antras, arba trečias. Pastarasis yra aukščiausias pavojaus atžvilgiu. V. Lukoševičiaus teigimu, esant aukščiausiam pavojaus lygiui valstybei jau niekas nebegali padėti, išskyrus jos jėgos struktūras.

Yra numatyta, ką kokiam pavojaus lygiui esant daro kuri struktūra, parengti įvairūs scenarijai. Beje, bus rengiami ir kovos su terorizmu mokymai. Panaši hierarchija, kuri yra civilinės saugos parengties planuose, kuriuos turi ir Uosto direkcija, ir kiekvienas uosto naudotojas, ir Savivaldybė, ir Apskrities administracija, ir ministerijos, išliks ir saugos parengties planuose, skirtuose kovai su terorizmu.

Beje, ir civilinės saugos parengties planuose terorizmo atvejai visada buvo minimi. Tik jie nebuvo plačiau aptarti, nebuvo numatyta daug scenarijų.

Kiekvienas terminalas - po saugos specialistą

Paklaustas, kas mums dar liko padaryti iki tol, kol pradės galioti ISPS kodeksas, uosto kapitonas atsakė: "Uosto naudotojai turi pasitvirtinti savo saugos planus. Saugos planą privalo turėti kiekvienas terminalas. Be to, kiekvienas terminalas privalo turėti ir vadinamąjį saugos specialistą. Saugos specialistai turi būti atitinkamai parengti, baigti specialius kursus. Kol kas dėl šių specialistų jokių problemų nekyla. Jų rengimas vyko gana sklandžiai ir sparčiai".

"Liepos 1 dieną Klaipėdos uostas bus tikrai pasiruošęs. Visas tarnybas, kurių reikalauja tarptautinis ISPS kodeksas, mes turime. Jokių papildomų tarnybų steigti mums tikrai nėra reikalo. Kalbame tik apie formalią šio reikalo pusę, t. y. apie ISPS kodekso įteisinimą, dokumentų įforminimą. Iki liepos 1 dienos visa tai bus padaryta",- sako uosto kapitonas.

Valentinas UBAS