Uostas užsimanė iškelti III vandenvietę

III vandenvietės (su tokiam jautriam objektui priklausančiomis apsaugos zonomis) ir uosto rezervinė teritorija užima apie 600 ha plotą. Klaipėdos uostas neturi daug galimybių plėstis, tad jo žvilgsnis dabar krypsta į pietinę uosto dalį. Dar pridėjus toje dalyje ir privačias teritorijas, kurias savininkai planuoja panaudoti logistikai, ir kitas valdas, susidarytų nemažas 1 500 ha plotas, kurį būtų galima panaudoti uosto reikmėms.

Todėl Uosto direkcija pradėjo analizuoti vandenvietės iškėlimo į kitą vietą galimybes. Be uosto plėtros planų, yra ir kitas dalykas - ši vandenvietė yra likusi vienintelė Lietuvoje, kurioje geriamasis vanduo imamas iš paviršinio grunto. Lietuvoje reikalaujama imti vandenį giluminių gruntų, tiesti į jį vamzdį.

Pietinei miesto daliai jau dabar dalis vandens tiekiama iš I vandenvietės, esančios miesto centre, II vandenvietė apskritai nenaudojama. Be abejo, Uosto direkcija kaip idėjos autorė privalės nurodyti ir visas alternatyvas, iš kur geriamasis vanduo galėtų būti tiekiamas pietinei miesto daliai. Pagal AB "Klaipėdos vanduo" 1994 m. atliktą studiją, tokių zonų yra daug, bet visos jos būtų už 30-60 km už miesto.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priminė, kad nuo 2003-iųjų į šią vandenvietę investuota apie 20 mln. Lt Europos Sąjungos lėšų ir dar apie 15 mln. Lt savų lėšų. Jis abejojo, ar Uosto direkcija pasirengusi mokėti tokius milžiniškus pinigus už naujos vandenvietės Klaipėdoje įrengimą.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė, kad direkcija tai daranti ne iš gero gyvenimo. Vien tik tokios studijos parengimas gali kainuoti nuo 100 iki 500 tūkst. eurų. Tačiau Uosto direkcija stokoja teritorijų ir pietinėje dalyje turi labai daug planų. Pavyzdžiui, netgi svarstoma galimybė užpilti dalį Vilhelmo kanalo, nukreipti jį į Kuršių marias ties teritorija "Natura 2000", užžėlusį kanalą išvalyti ir atnaujinti jame laivybą. Tai galėtų skatinti vandens turizmą. Norint pietinėje uosto dalyje išlaikyti vientisą uosto teritoriją III vandenvietė tiesiog trukdytų.

V. Grubliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju geriamojo vandens kokybė neturėtų nukentėti, o susisiekimo ministro patarėjas Valentinas Greičiūnas - kad dėl brangiai kainuosiančio vandenvietės perkėlimo klaipėdiečiams vanduo neturėtų pabrangti.

Asociacijos "Klaipėdos regionas" vykdomasis direktorius Simonas Gentvilas pastebėjo, kad turėtų būti kompensuojamos ir pietinės miesto dalies gyventojų prarastos rekreacinės zonos, nes toje dalyje išsiplėtus uostui nebebus galimybės prieiti prie vandens, prie Vilhelmo kanalo.

Plėtojimo taryba pritarė minčiai, kad Uosto direkcija turėtų parengti detalią Klaipėdos miesto aprūpinimo gėlu vandeniu studiją. Uosto direkcijos, miesto Savivaldybės, "Klaipėdos vandens" ir geologijos tarnybos atstovai turėtų parengti pasiūlymus dėl studijos rengimo ir nurodyti finansavimo šaltinius iki šių metų spalio.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius teigė, kad studija yra tik pirmas žingsnis, o jeigu miesto ir uosto interesai, susiję su plėtra ir rekreacija, nebus suderinti, tą idėją teks palikti ramybėje. Pasak jo, studijos užsakovas ir finansuotojas, žinoma, aiškus.