Uosto direkcija atstovauja valstybės, o ne kiemo interesams

Uoste

Kartais pigiau kainuoja pasukti geležinkelį, nei nupirkti pastatą uoste

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bent kartą per metus bylinėjasi teisme vien dėl konkursų statybos darbams uoste atlikti rezultatų.

Nors pastaruoju metu kasmet į uosto infrastruktūrą ji investuoja daugiau kaip 100 milijonų litų, tačiau kai kurios uosto kompanijos yra nepatenkintos, kad turi laukti, kol krantinių rekonstrukcijos darbai bus pradėti ir jų nuomojamoje teritorijoje. Melnragės ir Girulių gyventojai sunerimę dėl planų statyti giliavandenį uostą, dėl ketinimų iškirsti Girulių mišką.

Suprantama, kiekvienas žmogus gina savo kiemą, kiekviena kompaniją - savo interesus, tad Uosto direkcija, atstovaujanti valstybei ir privalanti globaliau mąstyti, jų akyse tampa blogiete.

Bylinėjimaisi užtrunka ilgai

Uosto direkcija teismuose dėl įvairių dalykų bylinėjasi gana nemažai, o dėl konkursų atlikti statybos darbus uoste - bent kartą per metus.

Direkcija visuose konkursuose didelį dėmesį skiria mažesnei siūlomos paslaugos kainai. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, nevalia švaistyti valstybės pinigų. Klaipėdos uoste jau pastatyta nemažai objektų, kurie kainavo pigiau, o sutaupytos lėšos panaudotos kitiems objektams.

Pastaruoju metu padidėjo konkurencinė kova tarp Klaipėdos uosto statybos bendrovių, nes konkursuose dalyvauja nemažai ir užsienio kompanijų. Konkursą pralaimėjusios bendrovės skundžia teismui jo rezultatus, šis sustabdo visas procedūras, kol vyksta teismo procesas, tad sugaištama labai daug laiko.

Pavyzdžiui, Uosto direkcija jau pusę metų bylinėjasi teismuose dėl 554 metrų ilgio 82-89 krantinių, esančių LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje, rekonstrukcijos konkurso rezultatų. Jį laimėjo užsienio kompanija, pasiūliusi mažiausią kainą, o antrą vietą užėmusi Lietuvos kompanija padavė Uosto direkciją į teismą. Tad planuoti minėtų krantinių rekonstrukcijos darbai "Smeltėje" iki šiol nepradėti, nors dar pernai jiems buvo skirti 5 mln. Lt.

Reikia įstatymo pataisos

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kardinaliai pakeitusios viešuosius pirkimus, pradėjo galioti nuo 2003 m. kovo 1 d. Dabar jie labiau atitinka Europos Sąjungos (ES) nuostatas.

Visame laisvame pasaulyje daugelis ginčų sprendžiami teismuose, ir tai iš esmės nėra blogas dalykas. Tačiau per tuos bylinėjimusis Klaipėdos uostas praranda ne tik daug laiko, bet ir negauna naudos, kurią galėtų duoti investicijos. Negana to, gali susidaryti ir kuriozinių situacijų.

Pavyzdžiui, Uosto direkcija kasmet baigiantis metams skelbia konkursą įplaukos kanalo valymo darbams atlikti kitais metais. Sakykime, šio konkurso rezultatai būtų apskųsti. Prasidėjus teismo procesui ieškovo prašymu teismas, kaip dažniausiai būna, sustabdytų visas procedūras, tad nebebūtų galima atlikti valymo darbų net tada, jeigu per audrą smėliu būtų užnešti uosto vartai. Negi esant tokiai situacijai reikėtų uždaryti uostą?

Anksčiau, kol nebuvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, dėl panašių dalykų būdavo kreipiamasi į nepriklausomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri tokius klausimus spręsdavo kur kas greičiau. Dažniausiai komisija per 20 dienų, o esant sudėtingesnei situacijai - per 40 dienų pateikdavo išvadas, ir ginčo dalyviai į teismą nebesikreipdavo. Tik kartais teismui būdavo apskundžiamos komisijos išvados. Pavyzdžiui, taip nutikus Uosto direkcijai teko bylinėtis dėl 3-osios krantinės statybos darbų.

Šiemet kovo mėnesį Susisiekimo ministerijoje svarstytas klausimas, ką reikėtų daryti, kad nebūtų savanaudiškai naudojamasi Viešųjų pirkimų įstatymo suteikiamomis galimybėmis ir kad dėl to nebūtų stabdomas strateginių objektų uoste vystymasis. Nutarta, jog realiausias būdas būtų parengti įstatymo pataisą.

Pati kreipėsi į teismą

Dėl 7-9 krantinių rekonstrukcijos AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje buvo kilęs didelis triukšmas. Manyta, jog dėl netinkamai Belgijos kompanijos atliktos šių krantinių rekonstrukcijos prie jų negalimi gilinimo ir kitokie darbai, nes jos gali nugriūti. Buvo atlikta daugybė tyrimų, kuriems išleista apie pusė milijono litų, sugaišta labai daug laiko.

Uosto direkcija jau pateikė teisme ieškinį šių krantinių projektuotojui, o ar bus paduoti į teismą ir šias krantines rekonstravę belgai, klausimą dar tebesprendžia Uosto direkcijos juristai.

Jau paskelbtas minėtų krantinių rekonstrukcijos konkursas. Keturios Lietuvos ir užsienio kompanijos pateikė savo pasiūlymus, kaip reikėtų sutvarkyti tas krantines.

Bus atskirti krovinių srautai

Šių metų gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES nare Klaipėdos uoste esminių pokyčių nebus. S. Dobilinsko teigimu, tik reikės atskirti ES krovinių srautus nuo kitų šalių krovinių pačiose Klaipėdos uosto kompanijose, mat ES kroviniams bus taikomos paprastesnės muitinės procedūros.

Nuo š. m. liepos 1 d. pradeda galioti ISPS kodeksas (uosto įrenginių ir laivybos saugumo kodeksas). Uosto direkcija rimtai ruošiasi įgyvendinti jo reikalavimus. Iš esmės jie nėra nauji Klaipėdos uostui, tačiau dar reikės atlikti didelį darbą derinant juos su bendrais ES reikalavimais.

ES direktyvos, numatančios ne ilgesnį kaip 36 metų žemės nuomos uoste laikotarpį kompanijai, investavusiai į nekilnojamąjį turtą, Europos Parlamentas nepatvirtino. S. Dobilinsko manymu, įvykus naujo Parlamento rinkimams prie šios direktyvos svarstymo gali būti grįžtama nebent 2005 metais, o priimta ji būtų 2006 m.

Laisvos žemės uoste nebėra

Klaipėdos uostas dar turi rezervinių teritorijų, tačiau laisvos vietos prie vandens jame šiuo metu nėra. S. Dobilinsko teigimu, jos atsirastų nebent pastačius avanportą. Pagal japonų atliekamą studiją giliavandenį uostą statyti bus būtina tada, kai Klaipėdos uostas per metus pradės krauti 30 - 35 mln. tonų. Beje, galutinis studijos variantas bus pateiktas tik šiemet rugsėjo mėnesį. Ji yra tik siūlymas, o ne realus projektas.

Turint omenyje šiandieninį krovinių srauto didėjimą mūsų uoste, iš esmės šis klausimas gali būti pradėtas svarstyti galbūt 2010 metais. Optimistiškai vertinant situaciją, jeigu uostas ir toliau normaliai vystysis, avanporto jam reikėtų apie 2017-2020 metus. Beje, avanportai statomi visame pasaulyje, derinami gyventojų ir uostų interesai, taigi Klaipėdos uostas šiuo klausimu nėra išskirtinis.

S. Dobilinsko teigimu, suinteresuoti asmenys Uosto direkciją nori padaryti blogietę Melnragės ir Girulių gyventojų akyse eskaluodami Girulių miško kirtimo temą. Direkcija pasisiūlė pasodinti medžių, kad iki tol, kol prireikus iš tikrųjų kirsti Girulių mišką dėl Pauosčio geležinkelio stoties plėtros, jie jau būtų paaugę. Beje, dar svarstomi ir kiti geležinkelio plėtrai reikalingos vietos parinkimo variantai. Aplinkelis aplink Klaipėdą į "Draugystės" stotį sumažintų apkrovimą dabartinėse Pauosčio ir Klaipėdos stotyse. Kita vertus, sakoma, jog Girulių miškas yra gana senas, tad atmetus emocijas jį reikėtų išvalyti, atsodinti ir prižiūrėti.

Valstybės pinigai nešvaistomi

Likviduojamai AB Laivybos paslaugų centrui priklausantis pastatas Nemuno g. 24, S. Dobilinsko teigimu, turi būti paimtas valstybės naudai, nes ten numatoma tiesti geležinkelį. Kitaip sakant, tą pastatą ketina pirkti Uosto direkcija ir yra pasirengusi derėtis.

Uosto teritorijoje pastatų, kurių savininkai nieko nedaro, o tiesiog laukia, kol bus pradėti vykdyti projektai ir jie galės tuos pastatus parduoti Uosto direkcijai kelis kartus brangiau nei pirko, yra ne vienas.

Pavyzdžiui, vieną pastatą, per kurį buvo planuota tiesti geležinkelio atšaką, Uosto direkcija suderėjo pirkti už 50 tūkst. Lt. Tačiau per vieną naktį jis pabrango iki 400 tūkst. litų. T. y. kitą dieną, kai reikėjo forminti pirkimo-pardavimo dokumentus, savininkas paprašė tokios sumos. Tada buvo primtas psrendimas pasukti geležinkelį pro tą pastatą, o ne jį pirkti.

Paklaustas, ar pastato Nemuno g. 24 negali nusipirkti kas nors tam, kad vėliau brangiau parduotų jį direkcijai, S. Dobilinskas atsakė, jog šis procesas yra sustabdytas ir jis tikisi, jog abi pusės dėl kainos susitars.

Beje, Uosto direkcija neskirs lėšų jachtų uosteliui senajame pilies uoste įrengti ne todėl, kad nenori to daryti, o todėl, kad jis yra ne uostui priklausančioje teritorijoje. Direkcija negali finansiškai remti šio projekto, nes jos lėšos gali būti naudojamos tik tam, ką numato uosto įstatymas ir kiti teisiniai aktai. Klaipėdos miesto savivaldybei siūlyta pilies uostą įtraukti į uosto teritoriją.

Investicijoms - 100 mln. Lt

Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą Uosto direkcija planuoja investuoti daugiau kaip 100 mln. litų. Laivybos kanalą iki jūrų krovos kompanijos "Bega" ketinama išgilinti iki 13 metrų. Nors ir pavėluotai, tačiau dar šiemet sausio mėnesį kanalo gilinimo iki 12,5 m darbai buvo pradėti. Kitais metais jie bus tęsiami ir laivybos kanalas iki 12,5 m bus išgilintas iki antrosios AB "Smiltynė perkėla" perkėlos. Beje, jeigu Pasaulio bankas pritars ir suteiks paskolą, kanalas ir iki antrosios perkėlos bus pagilintas iki 13 metrų.

Prie "Smeltės" teritorijoje esančio Birių krovinių terminalo bus padaryta laivų apsisukimo vieta, kad jie galėtų plaukti į šį terminalą. Visus kanalo gilinimo darbus, kuriems numatyta skirti 28 mln. Lt, planuojama baigti kitų metų pavasarį.

Šiemet planuojama baigti rekonstruoti UAB "Lietuvos durpių krova" nuomojamą 119-ąją krantinę. Vėliau bus pradėti rekonstruoti 118 krantinę, kuria naudojasi AB "Klaipėdos hidrotechnika". 118-119 krantinių rekonstrukcijos projektas kainuos apie 19 mln. Lt.

Šiuo metu yra projektuojama nauja krantinė Malkų įlankos terminale. Iki šių metų pabaigos ketinama prailginti AB Vakarų laivų gamyklos ir konsorciumo Klaipėdos terminalo pirsus, kad prie jų būtų galima statyti didesnius laivus.

Paprastai kasmet Uosto direkcija išleidžia 12-13 milijonų litų krantinių remontui. Šiemet tam numatyta skirti daugiau kaip 10 mln. Lt. Šiemet turėtų būti remontuojamos krantinės AB "Laivitė".

Pernai susisiekimo ministras patvirtino Klaipėdos uosto geležinkelio kelių išvystymo programą. Jai tikimasi gauti paramą ir iš ES struktūrinių fondų. Šiemet planuojama baigti geležinkelio atšakos tiesimo į 3 ir 4 krantines darbus, sutvarkyti nemažą dalį geležinkelio KLASCO teritorijoje, "Smeltėje" bus tiesiama pietinio įvažiavimo geležinkelio atšaka. Geležinkeliams numatoma skirti 10 mln. Lt.

Vidmantas MAŽIOKAS