Uosto direkcija ekstremalioms situacijoms pasiruošusi

Civilinė sauga

Pasak specialistų, kalbos apie uosto keliamą pavojų dažnai yra perdėtos

Pasak civilinės saugos specialistų, kai kalbama apie galimus mūsų uosto keliamus pavojus, labai dažnai visuomenė yra gąsdinama visai nepagrįstai.

"Žmonės bauginami, kad uostas mums kelia didelį pavojų, tačiau galiu užtikrinti, kad taip nėra. Labai daug daroma tam, kad pavojaus išvengtume, o nelaimei visgi įvykus, ekstremalioms situacijoms yra atsakingai pasiruošta", - teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos civilinės saugos specialistė, Ekstremalių situacijų valdymo centro (ESVC) koordinatorė Audronė Karmazinienė.

Sukurtas profesionalus KVJU direkcijos ESVC

Praėjusią savaitę KVJU direkcijoje surengtas ESVC posėdis, kuriame teigiamai buvo įvertinta civilinės saugos parengtis Uosto direkcijoje.

ESVC Uosto direkcijoje buvo įkurtas praėjusiais metais. Koordinatorės A. Karmazinienės teigimu, sukurtas ESVC yra išties profesionalus, jo nariai pasirengę operatyviai atlikti savo darbą. Kompiuterizuota iškvietimo sistema leidžia maždaug per minutę iškviesti visus centro narius.

Nepaisant to, ESVC darbas yra nuolat tobulinamas, pabrėžė koordinatorė.

Pastarajame posėdyje buvo nutarta iki birželio 1 dienos Uosto direkcijos administracijos pastate įrengti ESVC punktą, o šiame punkte - uosto stebėjimo televizinę sistemą. Pasak A. Karmazinienės, šios sistemos dėka iš šio punkto ESVC nariai galės stebėti bet kurį tašką uosto teritorijoje.

Taip pat posėdyje numatyta dar anksčiau, iki kovo 1-osios, baigti įdiegti uosto dispečerinėje naują informacijos perdavimo sistemą, įpareigoti uosto direkcijos padalinių vadovus ir laivų kapitonus mokyti darbuotojus bei įgulos narius pasirengti ekstremalioms situacijoms, priimti kiti svarbūs sprendimai.

Aprūpinti visi darbuotojai

Anot A. Karmazinienės, Uosto direkcijos paruoštame parengties ekstremalioms situacijoms plane yra numatytos visos pagrindinės priemonės ir veiksmai. "Viskas, kas būtina esant ekstremaliai situacijai", - pridūrė ji.

Pagal šį planą yra sukurtos evakuavimo, gelbėjimo, pirmosios medicinos pagalbos grandys, uosto gelbėjimo pajėgos, kovos su išsiliejusia nafta pajėgos, paruoštos ryšių schemos, taip pat perspėjimo ir informavimo schema. Pastarojoje schemoje numatytos priemonės operatyviam visų Uosto direkcijos atsakingų darbuotojų, uosto ūkinių subjektų bei atitinkamų institucijų informavimui apie įvykį.

Civilinės saugos specialistė pažymėjo, kad ypatingas dėmesys yra skiriamas ir greitam kiekvieno direkcijos darbuotojo informavimui.

Parengties ekstremalioms situacijoms planas apibrėžia ir ESVC darbo organizavimą. Pagal planą ESVC yra įkurtos veiklos koordinavimo, planavimo ir valdymo, ryšių bei visuomenės informavimo grupės. Visos šios grupės turi savo funkcijas tiek kasdienėje veikloje, tiek susidarius ekstremaliai situacijai.

Anot pašnekovės, visi Uosto direkcijos darbuotojai yra aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis.

Nuomininkai turi rūpintis patys

A. Karmazinienė pažymėjo, kad Uosto direkcija atsako tik už savo darbuotojų civilinės saugos parengtį, o ne už viso uosto.

"Pagal uosto taisykles visi uosto žemės nuomininkai organizuoja ir atsako už civilinės saugos parengtį įmonėje, darbuotojų perspėjimą apie pavojų, jų aprūpinimą apsaugos priemonėmis", - priminė direkcijos atstovė.

Ji pridūrė, kad susidarius ekstremalioms situacijoms uosto žemės nuomoninkai privalo nedelsiant apie tai informuoti Uosto direkciją. Be to, uosto žemės nuomininkai privalo pateikti derinimui civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus. Anot A. Karmazinienės, uosto kompanijos daug dėmesio skiria pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Visi uoste esantys pavojingi objektai yra atlikę pavojaus identifikavimo rizikos analizes, paruošę parengties ekstremalioms situacijoms planus. Pagal sudarytus planus vedamos treniruotės ir pratybos.

A. Karmazinienė taip pat akcentavo, kad direkcijai nepriklauso pavojinguose uosto objektuose įrengti specialias pavojingų krovinių sandėliavimo aikšteles, ko reikalauja kai kurių institucijų pareigūnai. "Tuo turi rūpintis patys uosto žemės nuomininkai", - teigė ji.

Šiuo metu uoste yra šeši pavojingais laikomi objektai.

Įgūdžiai tobulinami pratybose

Šiemet Uosto direkcijos darbuotojų laukia šešios paieškos ir gelbėjimo pratybos.

Anot A. Karmazinienės, ypač įdomios turėtų būtų liepą rengiamos tarptautinės pratybos "Rescue Medicur", kurių metu bus imituojamas geležinkelio tilto ties Nemunu sprogdinimas. Gelbėti teks daug "sužeistųjų" - apie 200.

"Pratybos labai naudingas dalykas, jose įgyta patirtis mūsų darbuotojams labai naudinga", - sako ji.

Šiemet direkcijos gelbėjimo tarnyba dalyvavo jau vienuolikoje įvairių operacijų, daugiausia teko gelbėti ant užšalusių marių žvejojusius žvejus.

Bet kuriuo metu pagalbą yra pasiruošę suteikti direkcijos gelbėjimo laivai "Viesulas", "Žaibas", "Šakiai".

Uosto direkcijos gelbėjimo skyrius pasiruošęs operatyviai vykdyti naftos ir jos produktų surinkimą išsiliejimo atvejais.

"Laivas "Šakiai" gali rinkti išsiliejusią naftą, gesinti laivus, ne tik gelbėti žmones jūroje. Pratybos rodo, kad mūsų laivai pasiruošę labai gerai."

Dar viena naujovė

Tarp Uosto direkcijos ateities planų - geografinės-informacinės sistemos sukūrimas. Ji kuriama šalies susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio įsakymu.

Pasak A. Karmazinienės, bus sukurta šiuolaikiška kompiuterizuota sistema, kuri labai pagerins darbą ekstremalių situacijų metu.

 Giedrė PETKEVIČIŪTĖ