Uosto direkcija pripažįsta, kad darbai po vandeniu sunkiai kontroliuojami

Grįžtant prie temos

Specialiųjų tyrimų tarnyba suabejojo, ar atlikimo ir priėmimo aktuose užfiksuoti darbai po vandeniu, už kuriuos jau sumokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, iš tikrųjų atlikti.

Už konkrečių riedulių ir navigacinių kliūčių pašalinimą iš uosto akvatorijos pernai sumokėta apie 270 tūkstančių litų. Šiuo metu turimais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos dugno būklės įvertinimo duomenimis, dalis dokumentuose paminėtų darbų, visgi nebuvo atlikta. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešime teigiama, jog Lietuvos karinių jūrų pajėgų narai jau aptiko keletą akmenų, kurie turėjo būti iškelti į krantą.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas neneigia, kad akmenų traukimas ir visi kiti darbai po vandeniu yra gana sunkiai kontroliuojami.

"Kai traukiami vieni akmenys, šalia gali likti kitų akmenų. Norint iškelti visus akmenis, reikėtų atlikti labai didelį darbą. Paprastai virš kliūties yra pamatuojamas gylis ir, jeigu tas akmuo arba kita kliūtis nekelia pavojaus plaukiojimo saugumui, t. y. jeigu gylis virš jos atitinka projektinį, nėra prasmės leisti pinigus jiems ištraukti. Aš neneigiu, kad uosto akvatorijoje yra labai daug akmenų",- sako Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Patikimiausias būdas - tralavimas

A. Kamarausko teigimu, pats patikimiausias būdas nustatyti, ar pasiektas projektinis gylis, yra uosto tralavimas. Tai yra laivas velka mechaninį tralą nurodytame gylyje. Jeigu jis niekur neužkliūva, galima sakyti, kad viskas gerai.

Kadangi visos Klaipėdos uosto akvatorijos tralavimas buvo atliktas tik sovietmečiu, todėl Uosto direkcijos iniciatyva detalus akvatorijos tralavimas nuo uosto vartų iki 10 krantinės buvo atliktas po to, kai buvo baigti akvatorijos gilinimo iki 14 m darbai, tai yra 2002 metais.

Jūrinio kanalo gilinimo iki 14 m nuo uosto vartų iki 5 krantinės darbus atliko Danijos kompanija "Rhode Nielsen". Dalį akvatorijos gilinimo darbų tarp 5 ir 10 krantinių jau anksčiau buvo atlikusi AB "Klaipėdos hidrotechnika".

Atlikus tralavimą nuo uosto vartų iki 10 krantinės buvo rasta kliūčių. Nors danai manė, kad savo darbus atliko, jie vis dėlto iškėlė iš akvatorijos nurodytas kliūtis.

Buvo paprašyta ir AB "Klaipėdos hidrotechnika" pašalinti tralavimo metu rastas kliūtis jos gilintos akvatorijos dalyje, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Taigi tas kliūtis pašalinti teko Uosto direkcijai. O ar ji pareikalaus iš "Klaipėdos hidrotechnikos" grąžinti pinigus, išleistus kliūčių likvidavimo darbams, šį klausimą dar tebesvarsto Uosto direkcijos juristai.

Dalis akvatorijos netraluota

Kitoje akvatorijos dalyje nuo Lietuvos priklausomybės paskelbimo traluota nebuvo. Tačiau Uosto direkcija gauna informaciją apie nuskendusius fenderius, apie rastus akmenis ar kitokias joje atsiradusias kliūtis.

Tuo tikslu Uosto direkcija kasmet konkurso būdu renka kompaniją, kuri šalina uosto akvatorijoje atsiradusias kliūtis, trukdančias saugiai laivybai. Konkurse dalyvaujanti kompanija pateikia valandinius plaukiojančio krano, baržos, narų stoties, monitoriaus, jeigu reikia akmenį atplauti, ir kitus įkainius.

Pernai konkursą laimėjo UAB "Narų servisas". Jai ir buvo sumokėta 270 tūkst. Lt už akmenų, t. y. kliūčių, iškėlimą.

Matavimus atlieka kanalo tarnyba

Anksčiau gylį uoste matuodavo Švyturių ir hidrografijos tarnyba. Dabar, kai Saugios laivybos administracija atsiskyrė nuo Uosto direkcijos, matavimus atlieka Uosto direkcijos Laivyno kanalo tarnyba.

Jos darbuotojai dirba ne su tralu, o su paprastu arba daugiaspinduliniu echolotu. "Tikimybė, kad tais prietaisais bus aptiktas koks nors vienas akmuo ar dar kas nors, nedidelė. Uosto direkcija neturi galimybių kruopščiai patikrinti, ar tikrai nurodytoje vietoje nebeliko kokio nors akmens",- sako A. Kamarauskas.

Atlikę matavimus kanalo tarnybos darbuotojai batimetriniuose planuose pažymi tašką, kur gylis mažesnis nei projektinis, rašo tarnybinį pranešimą Infrastruktūros skyriui, nurodydami kliūties koordinates.

Narų darbo sąlygos prastos

Uosto direkcijos Infrastruktūros tarnyba duoda nurodymą direkcijos narams, atlikti patikrinimą ir nustatyti, kokia tai kliūtis - akmuo ar kas nors kita.

Pasak A. Kamarausko, narų darbo sąlygos Klaipėdos uoste yra labai sudėtingos. Matomumas 1 metras, vanduo nėra skaidrus kaip jūroje, tad kliūtį jie nustato apgraibomis. Jeigu narai randa akmenį, rašo tarnybinį pranešimą.

Tada Uosto direkcija įpareigoja konkursą kliūtims iškelti laimėjusią kompaniją atlikti savo užduotį. Pastaroji suranda nurodytą akmenį, iškelia ir nuveža į nustatytą vietą. Beje, ištraukti akmenys yra sunumeruojami. Jie vežami ir kraunami ties pietinio molo šaknimi, ties laivų kapinėmis ir ties antrąja perkėla. A. Kamarausko teigimu, dalis jau seniai iš akvatorijos ištrauktų akmenų buvo sudėti į pietinio molo šaknį, kai buvo atliekami molų rekonstrukcijos darbai.

Ko ieško karo narai?

Uosto direkcijoje yra darbuotojai, kurie pagal savo pareigines instrukcijas privalo atlikti kliūčių iškėlimo darbų priežiūrą, t. y. įsitikinti, kad jie atlikti, kad iškelti akmenys nuvežti į jiems skirtą vietą. Tie atsakingi darbuotojai pasirašo darbų priėmimo aktus, kuriuose nurodyta, kiek ir kokių akmenų ištraukta, kiek laiko tam sugaišta. Darbų priėmimo aktus tvirtinti privalo A. Kamarauskas arba jo kolega.

Infrastruktūros direktorius teigia, kad pagal narų atliktos apžiūros aktus, pagal kanalo tarnybos pateiktus gylio matavimo rezultatus UAB "Narų servisas" iškėlė tiek kliūčių, kad pernai už jos atliktus darbus reikėjo sumokėti 270 tūkst. Lt. Jai mokėta remiantis atliktų darbų aktais.

A. Kamarauskas įsivaizduoja, jog STT prašymu Karinių jūrų pajėgų narai tikrina, ar tikrai tose vietose, kurios nurodytos, akmenys buvo iškelti. Jo manymu, STT kilo įtarimų, jog gal kompanija nevykdė kliūčių iškėlimo darbų, gal Uosto direkcijos darbuotojai, turėję atlikti techninę tų darbų priežiūrą, tik užrašė, kad jie atlikti.

Seismoakustiniai bandymai nepavyko

Kodėl STT galėjo kilti abejonių dėl akmenų? Iki šiol nebuvo atlikti viso uosto: tiek akvatorijos, tiek priekrantės zonos, geologiniai tyrimai. Pagal Lietuvos valstybinės geologijos tarnybos parengtą programą Uosto direkcija jau antrus metus atlieka Klaipėdos uosto geologinio kartografavimo darbus. Jų tikslas - surinkti visus Klaipėdos uoste turimus duomenis apie įvairiais metais atliktus gręžinius, atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima žinoti viską apie Klaipėdos uosto geologinę sandarą.

Pirmo tų darbų etapo metu turėjo būti atlikti seismoakustiniai bandymai visoje akvatorijoje. Tai reikėjo pabandyti negręžiant gręžinių, o naudojant specialią įrangą gauti informacijos apie geologinę sandarą. A. Kamarausko teigimu, tos programos Klaipėdos uoste įgyvendinti nepavyko. Įvairios uosto vietos yra užneštos ir ten yra nemažai susikaupusių dujų, tad nepavyko pasiekti to gylio, kuris buvo numatytas užduotyje. Tad, infrastruktūros direktoriaus teigimu, buvo atlikta korektūra ir dabar įvairiose uosto akvatorijos vietose bus daromi gręžiniai.

Jau galės matyti po vandeniu

Sutartį dėl seismoakustinių tyrimų atlikimo Uosto direkcija pasirašė su UAB "Geoprojektas". Ši tam pasamdė vieną Belgijos kompanija. Vykdydama seismoakustinius tyrimus pastaroji atliko taip pat vadinamąjį šoninį visos Klaipėdos uosto akvatorijos skanavimą. Ji naudojo specialų prietaisą, kurio dėka galima matyti objektus vandenyje, nereikia nerti narams. Šio vadinamojo šoninio skanavimo dėka sužinota, kiek kur ir kokių akmenų ar kitų objektų yra Klaipėdos uosto akvatorijos dugne.

Beje, A. Kamarauskas informavo, jog pernai Uosto direkcija pirko naują gylio matavimo įrangą ir taip pat įsigijo tokį įrenginį, kurio pagalba galima matyti, kas yra po vandeniu. Artimiausiu metu ketinama pradėti jį eksploatuoti. Pasak infrastruktūros direktoriaus, tada darbų priėmimas, kliūčių paieška gerokai supaprastės.

Vidmantas MAŽIOKAS