Uosto direkcijai nepavyko sutaupyti milijono litų

Grįžtant prie temos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, vykdydama Vyriausybės nurodymą ir iškastą smėlį, gilinant laivybos kanalą, panaudodama paplūdimiams "pamaitinti", nesutaupė daugiau kaip vieno milijono litų.

Tad reikalavimas, jog ji dar sumokėtų kad ir nedideles kompensacijas priekrantės žvejams, kuriems buvo uždrausta žvejoti nurodytame ruože dėl smėlio pylimo darbų, ko gero, būtų nekorektiškas. Katastrofiška paplūdimių būklė - valstybės ir visų jos piliečių reikalas.

Paklaustas, ar Uosto direkcija negalėtų sumokėti žvejams kompensacijų, nes kartą tai yra dariusi, jos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas atsakė: "Mes nenorėtume mokėti, nes turime ir taip pakankamai išlaidų. Jeigu tą smėlio kiekį būtume vežę ne į pliažus, o į statybvietes, būtume sutaupę daugiau kaip vieną milijoną litų. Tačiau mes turėjome vykdyti Vyriausybės nurodymą, imtis gamtosauginių priemonių. Kiek būtų kainavęs tokio smėlio kiekio atvežimas iš karjerų, negaliu tiksliai pasakyti, tik tiek - kad kur kas daugiau".

Pagal pradinius matavimus laivybos kanale šiaurinėje uosto dalyje buvo apie 170 tūkst. kubinių metrų smėlio, kurį būtų galima panaudoti arba statyboms, arba paplūdimiams "pamaitinti". Dalis jo buvo vežama į 82-89 krantinių statybos vietą, o paskui jis buvo išpilamas paplūdimiams Melnragės ir Girulių ruože.

Iki vasario 11 d. iš viso į statybos aikštelę buvo atvežta šiek tiek daugiau nei 48 tūkst. kubinių metrų smėlio, o į pliažus - iš vieno baro beveik 84 tūkst., o iš kito - daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų smėlio. Taigi pliažams skirta daugiau kaip 104 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Vykdoma ir dar viena techninė užduotis. Yra susikaupę nešmenų uosto akvatorijoje ties 8-9 krantinėmis. A. Kamarausko teigimu, šis smėlis netinka nei statyboms, nei pliažams. Iš šio rajono į tolimąjį dampingą Baltijos jūroje iki vasario 11 d. buvo išgabenta beveik 21 tūkst. kubinių metrų nešmenų. Iš viso iki tos dienos išvalyta 173 tūkst. kubinių metrų nešmenų.

Praėjusią savaitę buvo atlikti matavimai įplaukos kanale. Vasario 14 d. A. Kamarauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog dar yra likę pora vietų, kuriose reikėtų padirbėti, ir tada kanalas bus baigtas gilinti. Darbo buvo likę nebedaug - gal vienai dienai - keli gruntovežio reisai, ir viskas. Tačiau buvo laukiama tinkamų oro sąlygų žemsiurbei dirbti išoriniame laivybos kanale ir gabenti smėlį į pliažų "pamaitinimo" vietą.

Infrastruktūros direktoriaus teigimu, kai tik bus baigtas paplūdimių "maitinimas", tuojau bus pranešta Žuvininkystės departamentui, kad galima atnaujinti žvejybą draudžiamoje vietoje.

Žvejoti priekrantėje, kur smėlį pila Danijos kompanijos žemsiurbė "Frėja", buvo uždrausta nuo sausio 24 dienos. Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sakė, jog yra surinkti visi duomenys iki vasario 11 d. Per tą laikotarpį žvejai tame ruože nežvejojo 19 dienų. Iš jų tinkamų žvejybai buvo tik 11 dienų, 8 nebuvo tinkamos dėl oro sąlygų. Taigi kompensacija turėtų būti mokama už 11 dienų, tai sudarytų daugiau kaip 70 tūkst. Lt.

V. Petkus vasario 14 d. buvo išvykęs į Vilnių, į Žuvininkystės departamentą, kur, be kitų klausimų, ketino aptarti ir kompensacijos žvejams dėl draudimo žvejoti klausimą. Jo manymu, vienas Žuvininkystės departamentas jo negali išspręsti, būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tarpininkavimas.

Vidmantas MAŽIOKAS