Rezultatai ir prognozės
Per pirmąjį šių metų pusmetį krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 2 procentais. Tačiau, specialistų teigimu, tai tėra tik laikinas procesas.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, įvairūs faktoriai, investicijos į uosto infrastruktūrą, kurios šiemet sieks 119 mln. litų, leidžia daryti optimistines prognozes bei tikėtis krovos augimo.
Laikinas procesas
"Prognozės, kad per pirmąjį šių metų pusmetį krova uoste išaugs apie 5 procentus, nepasitvirtino. Tačiau mušti pavojaus varpų dėl minimaliai sumažėjusios krovos nereikėtų, mat tai tik laikinas procesas", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Dobilinskas.
Pasak jo, didžiausią įtaką tam turėjo AB "Mažeikių nafta" rekonstrukcija, dėl kurios gegužę "Klaipėdos naftos" krova palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sumažėjo net 40 procentų. Tačiau jau birželį naftos produktų šioje bendrovėje perkrauta 30 proc. daugiau.
"Džiugiai nuteikia ir auganti Lietuvos ekonomika. Realu, kad įvertinus kelių apmokestinimą Vokietijoje bei Lenkijos kelių infrastruktūrą, vis daugiau Lietuvos eksporto pasuks per mūsų uostą. Daugiau pranašumų prieš konkurentus Klaipėdai suteikia įdiegiami nauji terminalai, į giliavandenes rekonstruojamos krantinės, toliau atliekami akvatorijos gilinimo darbai. Dirba speciali darbo grupė deryboms su baltarusiais", - teigė S. Dobilinskas.
Auga konteinerių krova
S. Dobilinskas pažymėjo, kad nors uoste palyginti su pernai krovinių perkrauta ir šiek tiek mažiau, džiugina itin sparčiai auganti konteinerių krova. Ji šį pusmetį padidėjo 26 procentais. Jo nuomone, konteinerių krova Klaipėdoje augs ir toliau. Tam įtakos turi ne tik besivystanti šalies pramonė, bet ir Europos Sąjungos politika, skatinanti krovinius nuo kelio perkelti ant vandens.
"Konteinerių krova turi itin didelę perspektyvą. O Klaipėdoje perkrauti 118 tūkstančių konteinerių šią krovą padarė įdomią ir mūsų uosto kompanijoms", - sakė S. Dobilinskas.
Apie konteinerių terminalo įrengimą jau mąsto "Klaipėdos Smeltė", planų turi ir "Bega".
"Belieka tikėtis, kad šia verslo sritimi susidomėjusios kompanijos investuos ne tik į laisvus plotus, bet ir jai reikalingą specialią techniką, kvalifikaciją bei servisą. KVJU direkcija atliks krantinių rekonstrukciją bei savo ruožtu stengsis sudaryti visas sąlygas ir galimybes, siekiant į uostą pritraukti kuo daugiau konteinerių", - žadėjo KVJU direkcijos generalinis direktorius.
Universalios krantinės
Šiandien konteineriai iš Klaipėdos uosto ir į jį gabenami 5-6 fiderinėmis linijomis. Anot S. Dobilinsko, realu, kad uoste įsisteigus naujiems konteinerių terminalams bei padidėjus krovinių srautams, kiekvienas operatorius pasirinks skirtingas krovos kompanijas.
"KVJU direkcija yra prieš vidinę uosto konkurenciją. Tačiau, siekiant pritraukti daugiau konteinerių, būtina statyti jų krovai pritaikytas naujas krantines. Tuo labiau, kad jos neypatingos bei universalios. Tad reikalui esant šias krantines bus galima pritaikyti ir kitų krovinių krovai", - sakė direkcijos vadovas.
Beje, uoste atsiradus naujiems konteinerių krovos pajėgumams, galima tikėtis ir tarptautinių operatorių investicijų. Mat pastaruoju metu pastebima tendencija, kad didžiosios laivybos kompanijos pačios ima operuoti konteinerių krovos terminalus. Toks susiliejimas apsaugo ir pateisina didžiules investicijas į krovos įrangą, kuri, didėjant krovinius gabenančių laivų talpoms, tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė.
Investavo 30 mln. litų
S. Dobilinsko teigimu, galimybę pritraukti daugiau krovinių turėtų suteikti ir planingos investicijos į uosto infrastruktūros modernizavimą, krantinių rekonstrukciją, akvatorijos gilinimą ir kita.
Per pirmąjį šių metų pusmetį į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą jau yra investuota apie 30 mln. litų.
Įgyvendinti gerokai daugiau investicinių projektų planuojama per ateinantį pusmetį. Iš viso šiemet investicijos į uostą sudarys apie 119 mln. litų.
"Viena didžiausių ir išskirtinių šiemet investicijų uoste - naujas KLASCO birių trąšų terminalas. KVJU užsakymu į giliavandenes rekonstruotos krantinės prie terminalo, nutiesta nauja apie 1 km ilgio geležinkelio atšaka", - sakė S. Dobilinskas.
Anot jo, vykdomi ir uosto akvatorijos gilinimo darbai. Šiemet trys žemkasės akvatoriją iki krovos kompanijos "Bega" krantinių ketina išgilinti iki 13 metrų. Toliau - iki 12,5 metrų.
Skelbiami nauji konkursai
Jau pradėti 82-89 ("Klaipėdos Smeltė") krantinių rekonstrukcijos darbai.
Skelbiami trys konkursai ir kitų krantinių rekonstrukcijos rangovams parinkti - 105-106 ("Klaipėdos Smeltė"), 119 ("Lietuviškų durpių krova"), 142 ("Malkų įlankos terminas"). Taip pat žadama pradėti "Laivitės" krantinių rekonstrukciją. Kiekvienam iš šių objektų šiemet ketinama skirti po 4-6 mln. litų.
Prieš savaitę pradėti prie pietinio molo esančių laivų ir tanklaivio "Globe Asimi" nuolaužų ištraukimo darbai. Apie 12 mln. litų kainuosiančius darbus ketinama pabaigti po pusantrų metų.
Dar 3,5 mln. litų bus skirta bangų srovių matavimo, laivų vedimo ir švartavimo sistemos įdiegimui. Jos dėka palengvės locmanų darbas bei pavyks geriau užtikrinti uosto saugumą. Naująją Danijos hidraulikos institute pagamintą sistemą įdiegti planuojama iki rudens.
Aptartos opiausios uostų problemos
KVJU direkcijos generalinis direktorius ne per seniausiai lankėsi Roterdame vykusioje Europos jūrų uosto organizacijų asamblėjoje.
"Asamblėjoje didžiulis dėmesys buvo skirtas uostų įsiliejimui į visuomenę tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Išties, didieji uostai tampa vis reikšmingesni visos ES ekonomikos augimui. Prie jų kuriasi stambiausi pramonės, logistikos objektai", - pasakojo S. Dobilinskas.
Taip pat ryškėja tendencija, kad uostas tampa vis svarbesnis ne miestui, kuriame yra įsikūręs, o visai valstybei. Panaši situacija klostosi ir Lietuvoje - šiandien, įvairiais paskaičiavimais, viena darbo vieta Klaipėdos uoste tiesiogiai sukuria dar papildomas 5-6 vietas bei kelias netiesiogiai.
Pasak S. Dobilinsko, asamblėjoje kalbėta ir apie iki šiol dėl iškilusių įvairių kliūčių nepriimtą naują Europarlamento uostų direktyvą. Tikimasi, kad ši direktyva, leisianti liberalizuoti uostų konkurenciją ir su uostu susijusį verslą išlaisvinti iš rėmų, naujojo Europos parlamento svarstymui bus pateikta ateinančiais metais.
"Tiesa, Klaipėdos uostui ši direktyva didelių naujovių neatneš, nes mes pagal šį modelį jau sėkmingai dirbame", - sakė jis.
Uždirba pridėtinę vertę
"Šiandien mes didžiausią dėmesį skiriame perkraunamų krovinių kiekiui didinti. Tačiau didžiuosiuose pasaulio uostuose ne tik vyksta krova - čia uždirbama ir pridėtinė vertė, t.y. vis daugiau kompanijų pačiame uoste ar jo prieigose kuria savo įmones, gamyklas, logistikos ir distribucinius centrus. Į uostą atgabenti kroviniai čia pat yra apdirbami, išrūšiuojami ir išskirstomi", - akcentavo S. Dobilinskas.
Pavyzdžiui Roterdamo uoste viena konteineriais perkrauta tona duoda 30 eurų pridėtinę vertę, 1 tona naftos - 68 eurus, 1 tona chemijos produktų - 570 eurų.
Jo nuomone, Lietuvos kompanijos į tai turi būtinai atsižvelgti ir bandyti šią praktiką pritaikyti sau.
"Vidinė konkurencija verčia mažinti tarifus, bet yra limitas, žemiau kurio nusileisti negalima. Limitą turi ir perkraunamų krovinių tonažas. Todėl krovos kompanijos turi ieškoti būdų bei galimybių teikiamų paslaugų spektrui išplėsti bei taip užsidirbti papildomų pinigų", - sakė KVJU direkcijos generalinis direktorius.
Albertas BARAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą