Uosto smėlis - pajūriui

Grįžtant prie temos

Klaipėdos uosto įplaukos kanalo valymo darbus atliekančios danų žemsiurbės "Frėja" iškasto smėlio panaudoti paplūdimiams pamaitinti praėjusią savaitę nebuvo galima todėl, kad toje vietoje, kur mokslininkai rekomenduoja pilti smėlį, žvejojo žvejai.

Gavusi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą atlikti gilinimo darbus su nuoroda iškastą smėlį naudoti paplūdimiams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paprašė Žuvininkystės departamento sustabdyti žvejybą priekrantės zonoje, kur bus atliekamas paplūdimių maitinimas. Praėjusį pirmadienį buvo gautas pranešimas, kad žvejai ištraukė tinklus.

Iškastas smėlis turi būti pilamas jūroje 4-5 metrų gylyje. Žemsiurbė "Frėja" gali paimti iki 1,5 tūkst. kubinių metrų grunto. Jos grimzlė su tokiu kroviniu būtų 5,5 metro. Su danais sutarta, kad jie pasikraus tik 1 tūkst. kubinių metrų, idant galėtų išpilti smėlį mokslininkų siūlomoje zonoje. Šiandien žemsiurbė į nurodytą vietą jau yra atgabenusi apie 20 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Konkursą laimėjo danai

Laivybos kanalo valymo darbai Klaipėdos uoste atliekami planingai. Uosto direkcija skelbia konkursą dėl jų atlikimo ir su laimėtoju metams pasirašo sutartį. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, tiek konkurso sąlygose, tiek pačioje sutartyje būna numatytas reagavimo laikas, per kurį kompanija privalo atvykti į Klaipėdos uostą ir pradėti valymo darbus.

Pernai konkursą laimėjo Danijos kompanija "Rhode Nielsen". Pagal sutartį numatyta, kad ši kompanija turi atlikti valymo darbų, kurių vertė yra 7 mln. Lt. Tačiau pernai tokių darbų buvo mažai, tad danai dirba ir šiemet. A. Kamarausko teigimu, kai jie padarys darbų už sutartą sumą, tada bus skelbiamas naujas konkursas.

Vadinamasis baras A - nuo 15,5 metro izobatės jūroje iki uosto vartų - esant didelei audrai ar uraganui labiausiai užnešamas smėliu. Jo valymui nustatytas reagavimo laikas - 7 paros. Sutartyje numatyta, kad kompanijos bus prašoma atsiųsti žemsiurbę tada, kai kanale bus susikaupę ne mažiau kaip 50 tūkst. kubinių metrų nešmenų.

Beje, konkurso sąlygose nurodomos ir iškasto grunto išpylimo vietos: tolimas arba artimas dampingas jūroje, priklausomi nuo grunto užterštumo. Taip pat numatyta galimybė švariu smėliu pamaitinti pliažus, esančius netoli Klaipėdos uosto.

Žemsiurbė iškviesta ne dėl uragano

Pranešimas danams atvykti į Klaipėdos uostą valyti laivybos kanalą buvo duotas pernai gruodžio 29 d. Paskutinį kartą valymo darbai Klaipėdos uosto akvatorijos šiaurinėje dalyje, įplaukos kanale, buvo atlikti 2002 metų pabaigoje. Pasak A. Kamarausko, dvejus metus problemų dėl kanalo užnešimo smėliu nekildavo. Tačiau pernai prieš Naujuosius metus pamatavus gylį kanale iš jūros pusės pastebėta, jog jis užneštas smėliu.

Taigi žemsiurbė "Frėja" turėjo atlikti eilinius valymo darbus. Dėl sausio pradžioje siautusio uragano "Ervinas" atplaukti į Klaipėdą per 7 paras ji negalėjo, todėl atvyko tik sausio 16 d.

Po "Ervino" atlikus gylio matavimus kanale iš jūros pusės, paaiškėjo, jog uraganas padidino nešmenų kiekį jame 80 tūkst. kubinių metrų. Todėl Klaipėdos uosto kapitonas sumažino leistiną laivų grimzlę nuo 12,5 m iki 11 metrų. Užtat buvo būtina skubiai atlikti valymo darbus.

Beje, nešmenų atsiradimas įplaukos kanale iš jūros pusės, vadinamajame A bare, yra draudiminis įvykis. Taigi 80 tūkst. kubinių metrų nešmenų išvalymo išlaidų turėtų padengti draudimo kompanija.

Valymo darbai tęsiami

Jau per pirmą savaitę "Frėja" iškasė apie 35 tūkst. kubinių metrų smėlio laivybos kanale. Todėl praėjusį sekmadienį jau buvo galima išvesti iš uosto 248 m ilgio tanklaivį "Barents Sea", kurio grimzlė - 12,5 metro. A. Kamarausko teigimu, uoste laiku atlikus valymo darbus ekonominių nuostolių nepatyrė nei krovos kompanijos, nei Uosto direkcija nepatyrė. Kol įplaukę laivai buvo kraunami, kanalas buvo išvalytas tiek, kad jie galėtų išplaukti. O "Frėja" dabar tęsia darbą toliau, kad būtų atstatytas projektinis gylis.

Pagal patvirtintą techninę danų žemsiurbės užduotį bendras kiekis smėlio, kuris turi būti iškastas tiek laivybos kanale iš jūros pusės, tiek šiaurinėje jo dalyje uoste - 170 tūkst. kubinių metrų. Išvalius tokį kiekį smėlio bus apsidrausta, kad nešmenys neribotų išplaukiančių laivų grimzlės.

Vietą nustatė mokslininkai

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neprieštarauja tam, jog atliekant gilinimo darbus uoste iškastas švarus gruntas būtų naudojamas jūros priekrantės zonai pamaitinti.

Uosto direkcijos užsakymu Geologijos ir geografijos institutas parengė grunto gramzdinimo priekrantės zonoms pamaitinti darbų programą. Joje nurodytos vietos, kuriose didžioji dalis išplito grunto turėtų patekti į paplūdimius. Viena jų yra už 3 km į šiaurę nuo uosto vartų ir tęsiasi 3 km. Smėlį rekomenduojama pilti jūroje tarp 4 ir 5 metrų izobačių.

Sutaupė pinigų

Tik atplaukus "Frėjai" ir ėmus dirbti iš karto pradėti maitinti paplūdimius nebuvo galima, nes nurodytoje vietoje žvejojo priekrantės žvejai. Todėl nuo sausio 17 d. iki 23 d. Uosto direkcijai buvo duotas leidimas iki 50 tūkst. kubinių metrų "Frėjos" iškasto grunto vežti į statybos vietą. Taigi jis visą savaitę buvo pilamas rekonstruojamų 82-89 krantinių zonoje. Po rekonstrukcijos jos per 70 metrų pasistūmės į Kuršių marias.

Iki sausio 24 d. "Frėja" prie šitų krantinių atgabeno 36 tūkst. kubinių metrų smėlio. Išskastas gruntas apskaitomas pagal matavimus žemsiurbės triume. Beje, laive budi Uosto direkcijos darbuotojai ir kontroliuoja situaciją.

Taigi to dėka Uosto direkcija sutaupė 360 tūkst. Lt. Mat, jeigu šių krantinių rekonstrukciją atliekantis rangovas vežtų žvyrą iš karjerų ir piltų į akvatoriją, jam Uosto direkcija turėtų mokėti vidutiniškai po 10 Lt už 1 kubinį metrą.

Kas mokės kompensacijas?

Leidimus žvejoti viename ar kitame bare žvejams duoda Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Uosto direkcija yra susitarusi su juo, kad esant būtinybei pamaitinti paplūdimius prašys sustabdyti toje vietoje žvejybą.

Praėjusį ketvirtadienį vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, ir Žuvininkystės, ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentų atstovai. Jame tartasi, kaip reikėtų spręsti žvejų klausimą. Jiems turi būti kompensuojama už tai, kad jie nutraukė savo darbą.

Nutarta, jog Žuvininkystės departamento darbuotojai dar kartą apsvarstys metodiką, kaip turi būti skaičiuojami dėl to žvejų patirti nuostoliai, o tada bus svarstomas klausimas, kas turės atlyginti žvejams jų patirtus nuostolius. Departamento paprašyta prieš išduodant leidimus žvejoti iš anksto įspėti žvejus, kad tame bare gali būti vykdomi paplūdimių pamaitinimo darbai.

Ar reikia savo žemsiurbės?

Ar Klaipėdos uostui reikia įsigyti savo žemsiurbę, kad nereikėtų samdyti užsieniečių, diskutuojama jau seniai. Susisiekimo ministerija buvo įpareigojusi Uosto direkciją parengti šiuo klausimu ekonominę studiją. Tačiau studija neįtikino, jog apsimoka pirkti žemsiurbę. Vis dėlto buvo nutarta skelbti konkursą ir metams išsinuomoti žemsiurbę, idant būtų galima realiai įvertinti, kiek kainuotų tokio laivo eksploatavimas ir įsitikinti jo reikalingumu. Tačiau konkursas buvo apskųstas ir nutrauktas.

A. Kamarausko teigimu, kuo daugiau nešmenų, tuo naudingiau turėti žemsiurbę. Anksčiau buvo apskaičiuota, kad Klaipėdos uoste vidutiniškai per metus susikaupia nuo 500 tūkst. iki 900 tūkst. kubinių metrų nešmenų. Tačiau atlikus uosto įplaukos rekonstrukcijos darbus jų tiek išorinio kanalo zonoje, tiek uosto šiaurinėje dalyje sumažėjo.

Bet Vyriausybė priėmė sprendimą atstatyti Šventosios uostą. Ten buvęs įplaukos kanalas yra visiškai užneštas smėliu. Pačiame uoste preliminariais vertinimais dalis krantinių dar yra tinkamų naudoti, tačiau vidinė akvatorija yra užnešta dumblu. A. Kamarausko manymu, šio uosto akvatorijai valyti būtų galima panaudoti žemsiurbę, o iškastą švarų smėlį Šventojoje - paplūdimiams pamaitinti. Dėl šios priežasties, A. Kamarausko manymu, galbūt vėl reikėtų grįžti prie žemsiurbės įsigijimo klausimo. Tačiau vėl būtina atlikti išsamius ekonominius skaičiavimus.

O dėl kartais pasitaikančio staigaus kanalo užnešimo smėliu audros ar uragano metu žemsiurbės pirkti, pasak jo, nereikėtų.

Dalia BIKAUSKAITĖ