Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, daug diskutuota dėl investavimo į uosto infrastruktūrą principų, dėl tipinės dvišalės sutarties tarp uosto naudotojų ir Uosto direkcijos projekto metmenų.
Būtent juose uosto naudotojai pasigedo direkcijos atsakomybės - jų manymu, tai sutarties tekstas, o ne metmenys. "Juose Uosto direkcijos atsakomybė "išplauta", - sakė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys.
Taryba nusprendė įpareigoti Uosto direkciją šiuo klausimu susitarti su uosto naudotojais ir pateikti projektą tvirtinti kitam posėdžiui, kuris vyks šiemet rudeniop.
"Uosto direkcija ilgą laiką gyveno be aiškių veiklos kriterijų kalbant apie valstybinių lėšų panaudojimą Klaipėdos uoste. Turi būti dvišalės sutartys, kuriose būtų konkretūs abiejų pusių įsipareigojimai, t. y. kokios valstybinės investicijos ir per laiko bus įdedamos į uosto infrastruktūrą. Lygiai taip pat dėl savo investicijų dalies turi įsipareigoti ir uoste dirbantys operatoriai. Valstybė, investuodama litą, turi žinoti, kiek jis duos naudos Klaipėdos uostui, miestui, valstybės biudžetui", - sakė susisiekimo ministras.
Uosto plėtojimo tarybai užsienio ekspertai pristatė studijos "Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas" I (tarpinę) ataskaitą.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pastebėjo, kad statomas "Begos" pirsas laivybai netrukdys, kad visuomenė neturi būti klaidinama.
Profesorius Vytautas Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad konsultantų pristatoma tarpinė ataskaita, kai dar nežinomos galutinės išvados, neturėtų būti svarstoma viešai, t. y. apie tai rašoma spaudoje.
Konsultantai ekonominius trijų alternatyvių išorinio uosto variantų vertinimus žadėjo pateikti jau birželį. Po tarybos posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje susisiekimo ministras E. Masiulis sakė, kad apsisprendimą, kur bus statomas išorinis uostas, lems ir kaštai, ir bus atsižvelgiama į Klaipėdos regiono gyventojų poreikius.
Plėtojimo taryboje buvo aptartas ir 2011-2013 metų investicinių projektų planas. AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika atkreipė dėmesį į tai, kad negalima vienai uosto kompanijai pagerinti sąlygų, o kitai pabloginti. Po to, kai "BLRT Grupp" nupirko AB "Baltijos" laivų statyklą, joje bus statomi ne tik laivų blokai, bet ir dideli laivai, todėl atsiradus antrajam "Begos" pirsui bus neįmanoma nuleisti didelį laivą į vandenį. A. Šileika paprašė įtraukti į artimiausius investicinius planus šoninį laivų nuleidimo į vandenį įrenginį, t. y. slipą. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas spaudos konferencijoje sakė manąs, kad dar šiemet tas slipas bus pradėtas projektuoti.
Dėl investicinių planų uosto naudotojai pareiškė ir daugiau pageidavimų. Susisiekimo ministro E. Masiulio teigimu, investicinių projektų sąrašas bus tvirtinamas po to, kai bus patvirtinti tokių projektų atrankos principai ir tipinės dvišalės sutartys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą