Uostui galėtų būti naudingos koncesijos

Seminarai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas Belgijoje sėmėsi patirties, kaip būtų galima į uostą pritraukti kuo daugiau privačių pinigų nepažeidžiant įstatymų.

Lapkričio 16-19 d. jis dalyvavo Antverpeno uosto universiteto Transporto ir jūrinės vadybos instituto organizuotame seminare "Visuomeninis ir privatus bendradarbiavimas uoste". Jo metu buvo analizuojama uostų struktūra, fondai, pinigai, veikla. Pagrindinė išgirsta idėja - norint pritraukti į uostą kuo daugiau privataus kapitalo reikėtų pasirašyti koncesijas su privačiais uosto naudotojais. Tai yra valstybinis juridinis asmuo galėtų pasirašyti sutartis, kuriomis valstybei priklausantys objektai uoste būtų atiduoti tam tikromis sąlygomis eksploatuoti privatiems asmenims ar bendrovėms.

Nebėra laisvo ploto

S. Dobilinsko teigimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paėmusi nemažai paskolų, be to, didėja statybos darbų kainos, o uosto naudotojai pageidauja, kad infrastruktūra būtų plėtojama dar spartesniais tempais. Atsirandant finansiniams sunkumams būtina ieškoti būdų, kaip tai būtų galima padaryti. Vienas jų - suinteresuoti investuoti pinigus į uostą arba dabartinius uosto naudotojus, arba jų finansuotojus.

Bene svarbiausia problema ta, kad Klaipėdos uoste jau nebėra laisvo ploto. Visa teritorija išnuomota privačioms kompanijoms. Beje, žemės nuomos sutartis su Uosto direkcija iš dalies irgi būtų galima vadinti koncesijomis. Tačiau norima padidinti valstybės turtą uoste. Pavyzdžiui, būtų galima panaudoti privačius pinigus krantinėms statyti. Pasak S. Dobilinsko, koncesiniu pagrindu galbūt būtų galima statyti ir giliavandenį uostą šiaurinėje uosto dalyje, Melnragėje.

Vieno Afrikos uosto negatyvi patirtis: iš karto buvo pasiūlyta koncesiniu pagrindu statyti 4 terminalus, tai sumenkino jų vertę. Pasak S. Dobilinsko, būtų galima koncesiniu pagrindu statyti didįjį uostą, tačiau reikėtų gerai įvertinti atsirandančius naujus pajėgumus, kad jie nepadarytų žalos dabartiniam uostui. Dabar uostas per metus krauna apie 21 mln. tonų, o naujojo uosto reikės tada, kai bus perkraunama daugiau kaip 30 mln. tonų krovinių.

Teiks pasiūlymus ministrui

Koncesijas su finansuotojais sudarytų Uosto direkcija. Jie būtų parenkami konkurso tvarka. Dabar Uosto direkcijos ir uosto naudotojo žemės nuomos sutartyje yra nurodoma, jog nuomininkas turi užtikrinti tik tam tikrą perkraunamų krovinių kiekį. Į tai, kokius krovinius krauna uosto kompanijos, direkcija nesikiša. Koncesinėje sutartyje, siekiant nedidinti uoste konkurencijos, galėtų būti nustatyta, kad privaloma krauti, pavyzdžiui, anglį. Krauti kitus krovinius be koncesijos pakeitimo nebūtų galima.

Jeigu uoste būtų statoma krantinė finansuotojo pinigais, jis būtų ir dalinis krantinės savininkas tol, kol valstybė jos neperimtų. Pavyzdžiui, koncesijoje būtų nurodoma, kad, krantinė jam priklauso, tarkime, 15 metų, kad jis negali jos parduoti, užstatyti, t. y. būtų numatomi ir tam tikri apribojimai.

Šiuo metu S. Dobilinskas rašo ataskaitą susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui ir ketina pateikti pasiūlymus, kaip koncesijas būtų galima pritaikyti Klaipėdos uoste. Beje, Lietuvoje yra priimtas koncesijos įstatymas, tad juridinis pagrindas jau yra.

Valentinas UBAS