Užteršto grunto klausimas klimpsta diskusijose

Uosto taryboje

Aplinkosaugininkai vis dar neleidžia laidoti Baltijos jūroje dalį užteršto grunto, iškasto iš AB Vakarų laivų gamyklos (VLG)dokų akvatorijos. Nutarus trečią kartą paimti mėginius ir atlikti tyrimus dėl jo užterštumo, paaiškėjo, kad nėra mėginių paėmimo metodikos. Uostininkai sunerimę dėl uosto
plėtros, nes vadovaujantis naujai patvirtintu Lietuvos aplinkos normatyviniu dokumentu visas uosto gruntas priskiriamas atliekoms, o atliekas laidoti jūroje draudžiama.

Neseniai užteršto grunto išvežimo į jūrą ir užteršto grunto aikštelės nebuvimo krante klausimas buvo aptartas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. Tada buvo nuspręsta trečią kartą paimti mėginius dokų akvatorijoje. Dėl šios problemos karščiausiai diskutuota ir praėjusį penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje.

Mėginiai nepaimti

Priminsime, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkų paimtų mėginių tyrimų rezultatais, iš pradžių davė leidimą išvežti dalį vieno doko grunto į tolimąjį dampingą jūroje, paskui jį panaikino po to, kai buvo atlikti kitų mėginių tyrimai.

Žadėta trečią kartą paimti mėginius, kad nebekiltų klausimų dėl grunto užterštumo. Aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys informavo, kad prieš porą savaičių Aplinkos ministerijoje diskutuota mėginių paėmimo klausimu. Jie dar nepaimti todėl, kad nėra nustatyta mėginių paėmimo metodika. Kreiptasi į Geologijos tarnybą, kad ji skubos tvarka parengtų tokią metodiką. Tikėtasi, jog tai ji padarys per dvi savaites.

Lietuva ir vėl pirmūnė

Kitas dalykas, išgąsdinęs uostininkus, pernai metų pabaigoje pakeistas Lietuvos aplinkos normatyvinis dokumentas (LAND), kuriuo nurodoma, kas turi būti daroma su užterštomis atliekomis. Visas uosto gruntas jame yra priskiriamas atliekoms, o atliekos negali būti vežamos į jūrą. Be to, kaip jau buvo rašyta "Vakarų eksprese", Lietuva nusistatė griežčiausius reikalavimus leistinai organinių alavo junginių normai viename sauso grunto kilograme - iki 1 mikrogramo. Pagal tokius reikalavimus, bet koks uoste iškastas gruntas negali būti išvežtas į jūrą. Pasak minėto instituto direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Gulbinsko, didžiojoje uosto dalyje tokia leistina norma būtų viršijama 150 kartų.

S. Gulbinsko teigimu, tarptautinė gilintojų asociacija yra nustačiusi, kad jeigu 1 kg grunto alavo junginių yra iki 100 mikrogramų, jis aplinkai nedaro jokio poveikio, nuo 100 iki 1000 mikrogramų - galima vežti į jūrą, daugiau kaip 1000 mikrogramų - nerekomenduojama. Anot direktoriaus pavaduotojo, visi uostai gruntą laidoja jūroje. Suomiai jūroje laidoja gruntą, jeigu alavo junginių kilograme nėra daugiau kaip 500 mikrogramų. Estija, Latvija, Rusija apskritai neatlieka tokių tyrimų ir net neskelbia duomenų. Pasak profesoriaus Vytauto Paulausko, šiuo atveju Lietuva eilinį kartą nori būti šventesnė už Romos popiežių. Tarybos nariai juokavo, jog kaip tik dabar, kai Klaipėdos uostas išsiveržė į lyderius rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, toks mūsų šalies aplinkosaugininkų sprendimas konkurentams labai parankus.

Landa korupcijai

Penktadienį Tarybos posėdyje dalyvavę aplinkosaugininkai tikino, kad uostininkai be reikalo baiminasi. Kad alavo junginių tyrimus atlikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali pareikalauti tik esant poreikiui ir tik III klasei pagal užterštumą priskiriamam gruntui. Jį irgi galima vežti į jūrą, jeigu atlikus papildomų medžiagų tyrimus paaiškėja, kad jų koncentracija nėra didelė. Pasak jų, I ir II klasei priskiriamą gruntą galima vežti į jūrą, ir niekas šių darbų uoste nesirengia stabdyti. Šiam gruntui nebus reikalaujama atlikti alavo junginių tyrimo.

Uostininkams nerimą kelia tai, kad uostas tampa priklausomas nuo Aplinkos apsaugos departamento. Jeigu jis lieps atlikti alavo junginių tyrimą, tai grunto nebus galima laidoti jūroje, nes alavo junginių yra visur, o jeigu nelieps, tai bus galima. Pasak V. Paulausko, tokiu būdu yra palikta spraga korupcijai. Pats A. Kairys neigė, kad viskas priklausys nuo jo sprendimo.

Penktadienį Uosto taryba nusprendė kreiptis į Susisiekimo ministerija prašydama, kad skubos tvarka būtų inicijuojamas LAND peržiūrėjimas.

Taigi diskusijos tebeverda, jokių sprendimų ir rezultatų dėl grunto ir užteršto grunto aikštelės nėra. Įvairios institucijos tik kreipiasi į ministerijas. Suprantamas VLG direktoriaus Arnoldo Šileikos pasipiktinimas, nes per du mėnesius nuo leidimo sustabdymo dar nieko nepadaryta, o gruntą į jūrą bus galima vežti tik iki kovo 1 d. Laikas eina.

Beje, Lietuvoje nėra nė vienos laboratorijos, kurioje būtų atliekami tyrimai dėl organinių alavo junginių nustatymo. Norint atlikti tokius tyrimus, mėginius reikėtų vežti į užsienį.

Vidmantas MAŽIOKAS