Kriminalai
Klaipėdos jūrų uosto policijoje tęsiamas pradėtas ikiteisminis tyrimas aiškinantis, kodėl Norvegijos mokesčių inspekcija reikalauja, kad šeši AB Vakarų laivų gamykla (VLG) darbininkai sumokėtų Norvegijos mokesčių inspekcijai mokesčius, kurie siekia nuo 9 iki 16 tūkstančių Lt.
Darbininkai tvirtina Norvegijoje negavę jokių pajamų, tad neturėję mokėti ir jokių mokesčių. Norvegijos mokesčių inspekcijos pareigūnų raštai rodo, kad Lietuvos piliečiai jų šalyje uždirbę per mėnesį maždaug po 50 tūkstančių norvegiškų kronų.
Atlyginimą mokėjo "Vakarai"
AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog darbininkai, 2000 metais komandiruoti dirbti į Norvegiją, ten nebuvo įdarbinti ir jokio atlyginimo ten negavo. Jiems grįžusiems į Klaipėdą gamykla sumokėjo už darbą užsienyje, buvę atskaičiuoti ir visi privalomieji mokesčiai iš jų atlyginimų.
Beje, tuo metu A. Šileika dar nebuvo generalinis direktorius. 2000 m. AB "Vakarų laivų remontas" savininke dar tebebuvo Norvegijos kompanija, o generalinio direktoriaus pareigas ėjo norvegas Knutas Ahusas. Vėliau "Vakarų" savininku tapo Estijos koncernas "BLRT Grupp", bendrovė pavadinta Vakarų laivų gamykla. A. Šileika generaliniu direktoriumi tapo 2001 m. balandžio 13 d.
A. Šileiką gerokai nustebino ši istorija. Jis įpareigojo gamyklos juristus išsiaiškinti situaciją. Šie parengė raštą ir išsiuntė Norvegijos mokesčių direktoratui. Jame prašoma paaiškinti, kokiu pagrindu reikalaujama mokėti mokesčius iš VLG darbininkų.
Kol kas tik spėliojama
Nė vienas iš tų šešių "Vakarų" darbininkų neprisimena, kad būtų Norvegijoje pasirašę kokį nors raštą. Visus komandiruotės dokumentus iš "Vakarų" pusės tvarkęs Marius Mėdžius, iš norvegų pusės - ponas Rabinas. Beje, teleksus pasirašęs ir tuometinis gamybos direktorius A. Šileika.
Į tokią bėdą pakliuvę žmonės nebežino nė ką begalvoti, bando prisiminti įvykius. Dabar jiems kyla įvairiausių įtarimų: gal kas nors iš "Vakarų" administracijos atstovų pasisavino Norvegijoje darbininkų uždirbtus pinigus ir tiesiog pamiršo už juos sumokėti mokesčius Norvegijos mokesčių inspekcijai, galbūt pasinaudojus klaipėdiečiais buvę plaunami pinigai ir t. t.
Kol kas tik spėliojama, kas galėjo nutikti. Belieka tikėtis, kad į šiuos klausimus atsakys Lietuvos teisinės institucijos, ir norvegai paliks šiuos klaipėdiečius ramybėje.
Lietuvos policija atlieka tyrimą
VLG darbininkai buvo šokiruoti, kai pernai lapkričio mėnesį buvo aprašytas ir jų turtas. Šių metų sausio 2 d. jie kreipėsi į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą parašydami oficialų pareiškimą. Jis buvo persiųstas Klaipėdos jūrų uosto policijai, kadangi AB Vakarų laivų gamykla yra uoste.
Klaipėdos jūrų uosto policija sausio 2 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Komisaras Egidijus Merkevičius "Vakarų ekspresui" sakė, kad tyrimas kol kas vyksta normaliai, jokių stabdžių nėra. Buvo padaryti užklausimai ir jau gauta tam tikra informacija iš Norvegijos, kurios komisaras, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nekomentuoja. Policijos atstovai jau lankėsi Vakarų laivų gamykloje. VLG administravimo direktorius Alvydas Butkus praeitą pirmadienį sakė, jog yra ruošiami visi ikiteisminiui tyrimui reikalingi dokumentai ir ryt poryt būsią pristatyti policijai.
Jūrų uosto policija jau pradėjo minėtų šešių darbininkų apklausą.
Žadėto laivo neberado
2000 metų vasario mėnesį AB "Vakarų laivų remontas" direktoriaus įsakymu dirbti į Norvegiją, į netoli Bakjarviko esančią laivų statyklą, buvo išsiųsti 12 jos darbininkų korpusininkų suvirintojų.
Jie turėjo tris mėnesius viename laive montuoti įrengimus. A. Butkaus teigimu, tai buvęs jiems kaip ir paskatinimas, jie turėję dirbti "Vakaruose" pastatytame korpuse, kuris buvo baigiamas įrengti Norvegijoje. Tačiau to laivo, kuris buvo numatytas kontrakte, klaipėdiečiai sako neberadę, jis jau buvęs pastatytas ir išplukdytas. Jie dirbę kitame laive. Trijų mėnesių dirbti vyrams net neteko. Vieni buvo grąžinti į Klaipėdą po mėnesio, kiti po pusantro mėnesio. Jie neatmeta galimybės, kad buvo įskųsti toje gamykloje dirbusių suomių, kad dirba ne pagal kontraktą.
Vyrai sako, jog grįžę į gamyklą mėnesį išdirbusieji Norvegijoje tegavo tik po 2,5 tūkst. Lt, kiti šiek tiek daugiau, ir viskas - jokių Norvegijos kronų nei Norvegijoje, nei Lietuvoje jie negavo. Beje, Klaipėdoje jiems buvę sumokėti 6 tūkst. Lt, o paskui išskaičiuoti pinigai už tuos mėnesius, kuriuos jie nebedirbo Norvegijoje.
Uždirbo po 50 tūkst. kronų?
2000 metų pabaigoje "Vakarus" pasiekė Norvegijos mokesčių inspekcijos laiškai, adresuoti asmeniškai kiekvienam darbuotojui, kurie buvo komandiruoti į Norvegiją.
Laiškai buvo parašyti anglų ir norvegų kalbomis. Juose buvo pranešama, kad klaipėdiečiai nesumokėję Norvegijos valstybei pajamų mokesčio.
Galima įsivaizduoti, kaip jie nustebo sužinoję, kad per mėnesį Norvegijoje uždirbo maždaug po 49 000 Norvegijos kronų, t. y. maždaug po 24 tūkst. Lt. Skola dėl mokesčių buvo nurodyta kiekvienam skirtinga.
Patarė nekreipti dėmesio
Išsigandę žmonės apie tai pranešė A. Butkui. Šis juos nuraminęs - esą nereikia į tuos laiškus kreipti dėmesio, viskas būsią sutvarkyta. Paklaustas, kodėl jis taip elgėsi, A. Butkus "Vakarų ekspresui" sakė neteikęs tiems laiškams reikšmės, nes bendrovė viską buvo padarius kaip dera.
Panašius laiškus iš Norvegijos mokesčių inspekcijos vyrai gavo ir 2001, ir 2002 metais. Pastaruosiuose buvo pranešama ir ir apie augančius delspinigius, tačiau jie, kaip jiems buvo sakyta, nekreipė dėmesio.
Lietuvos inspekcija aprašė turtą
Norvegijos mokesčių inspekcija, daugiau kaip dvejus metus negaudama mokesčių, kreipėsi į Lietuvos mokesčių inspekciją ir paprašė padėti atgauti jai nesumokėtus klaipėdiečių darbininkų mokesčius, t. y. juos išieškoti.
Užtat pernai lapkričio mėnesį Antanas Stankus, Ruslanas Morozas, Povilas Patašius, Vladimiras Taranas, Algirdas Grigalavičius, Arūnas Gotautas - šeši iš tų 12 VLG darbininkų, komandiruotų į Norvegiją, gavo registruotus laiškus jau iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir sužinojo, kad jie Norvegijos mokesčių inspekcijai yra skolingi kas daugiau kaip 9, kas net beveik 16 tūkstančių litų.
Visi šeši darbininkai buvo iškviesti į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, buvo aprašytas jų turtas - butai, mašinos ir t. t.
Savaime suprantama, jie ir jų šeimų nariai buvo sukrėsti tokios naujienos, nebegalėjo miegoti naktimis, nes nurodytos sumos jų šeimoms - fantastiški pinigai. Vyrai sako, jog dabar šią komandiruotę prisiminsią visą gyvenimą.
Žmonės dabar piktinasi gamyklos vadovybe, kuri nepadėjo jiems laiku, tai yra nebandė aiškintis padėties Norvegijoje, kai jie atėjo pas ją gavę pirmuosius laiškus, kol dar nebuvo tiek priskaičiuota delspinigių.
Administracijos atstovai abejoja, ar teisingai pasielgė Klaipėdos mokesčių inspekcija irgi nieko nesiaiškindama, o aprašydama turtą ir išgąsdindama žmones.
Pasisamdė advokatę
Po to, kai buvo aprašytas jų turtas, žmonės patekę į tokią situacija, nustojo tikėti vadovybės raminimais ir gamyklos juristo postringavimais ir pasisamdė advokatę.
Jų pareiškime Klaipėdos VPK išreikštas įtarimas, kad bendrovė galėjo pasisavinti jų uždirbtus pinigus ir Norvegijos valstybei nesumokėti pajamų mokesčių.
Pareiškime teigiama, kad šeši darbininkai dėl to patyrė 133 308 litų žala, tai yra tiek jiems buvę nesumokėta turint omenyje norvegų reikalaujamus mokesčius.
Vyrai patys pasiskambino Norvegijos mokesčių inspekcijos pareigūnams. Šie sakę taip pat atlieką savo tyrimą ir aiškinasi, kam buvo sumokėti pinigai ir ar jų gavėjas sumokėjo pajamų mokestį.
Netikėtai mokesčių nemokėjimu apkaltinti darbininkai viliasi, kad vis dėlto ir norvegai, ir lietuviai išsiaiškins, kas kokią klaidą ar nusikaltimą padarė. Ir vis dėlto jiems neramu, kuo viskas baigsis. Gal panašius laiškus gaus ir kiti šeši, dirbusieji Norvegijoje, gal prireiks ir Strazbūro.
Sukruto ir vadovai
Pasak nukentėjusiųjų artimųjų, tik po to, kai ši absurdiška istorija buvo išspausdinta respublikinėje spaudoje, šeši VLG darbininkai buvę pakviesti pas generalinį direktorių A. Šileiką. Kitaip sakant, kai kilo triukšmas, vadovybė ėmė rimčiau vertinti susidariusią situaciją.
Alvydas Butkus "Vakarų ekspresui" sakė, jog gamykla pati pradėjo tyrimą, pasamdė advokatus Norvegijoje. Jis teigia, kad administracija padeda savo darbininkams, nes procesas jau esąs pristabdytas. Administravimo direktorius apgailestauja, kad gamyklos vadovai būdami Klaipėdoje negali taip greitai, kaip norėtųsi, išsiaiškinti senų įvykių, vykusių Norvegijoje.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą