Dokumente konstatuojama, jog Lietuva yra susiformavusi jūrų valstybė, turinti jūrinę administracinę sistemą, laivyną, jūrininkų rengimo sistemą, yra priėmusi ir ratifikavusi tarptautines konvencijas, teisės aktus.
Taryba siūlo priimant įstatymus ir kitus politinius sprendimus, įvertinti, kaip šie atsilieps su jūrine veikla susijusiam žmogui, jūrinei kultūrai, verslui, tradicijoms, paveldui, gerbti į Lietuvą atplaukusius kitų šalių jūrininkus, skiriant dėmesį jų socialiniam-buitiniam aptarnavimui, keisti dabartinę situaciją, kai užsienio jūrininkų priėmimas paliktas savieigai be aiškaus valstybės požiūrio ir paramos. Rezoliucija taip pat raginama skatinant vandens turizmą, tartis su Rusija, kad Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojams greičiau atsirastų galimybės pramoginiais laivais plaukioti Kaliningrado srities Kuršių marių vandenyse.
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba taip pat siūlo jūrinių valstybių ir uostamiesčių pavyzdžiu nuo uosto veiklos palaipsniui išlaisvinti senojo Klaipėdos miesto teritorijas, padaryti jas patrauklias gyventojams, pramoginei laivybai, jūrinio turizmo verslams.
Susisiekimo ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Palangos miesto savivaldybė raginamos kaip įmanoma greičiau atkurti ir jūrų turizmui pritaikyti Šventosios uostą.
Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į jūrinio identiteto stiprinimą, jūrininkų rengimo sistemos išsaugojimą, tinkamai įvertinti ir išsaugoti jūrinės kultūros paveldą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą