Prieš keletą metų Susisiekimo ministerijos plačiai išreklamuotas Klaipėdą ir Kiniją jungiantis traukinys „Saulė“, transportininkų memorandumai dėl aktyvesnio bendradarbiavimo investicijų, tranzito, logistikos ir transportavimo srityse: tarp Lietuvos ir Kazachstano geležinkelių įmonių, tarp Kazachstano geležinkelių antrinės bendrovės „KTZ Express“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD); bendrovės „Kazlogistics“ ir asociacijos „Lineka“ bei tarp bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate“ ir „KTZ Express“, paskui įsteigtas bendros Lietuvos ir Kazachstano įmonės „Klaipėda West Gate“ terminalas prie uosto. Tai tik keli paviešinti sumanymai, kurie dėl geopolitinių ir komercinių aplinkybių juda lėtai arba visai sustoję.
Kazachstano garbės konsulas Klaipėdoje Benediktas Petrauskas teigia, kad politiniai šalių santykiai yra geri, tačiau aukšta ekonominė gaida, skambėjusi prieš dvejus metus, kiek prislopo, o traukinio „Saulė“ maršrutas tarp Klaipėdos ir Kinijos Chorgoso ekonominės zonos Kazachstano pasienyje vis dar neišryškino projekto naudos.
„Kazachstano grūdai ir nafta iškeliauja į Iraną, ir tai natūralu, turint šalia prekybos rinką. Tačiau yra Skandinavijos krovinių, gabenamų į Kazachstaną, kurie gali būti vežami per Klaipėdos uostą. Todėl mūsų uostas turi būti matomas Kazachstano planuose. Antai šiemet lankydamasis Kazachstane vykusioje „EXPO 2017“ parodoje išgirdau, kad šiai parodai dalis eksponatų ir įrangos buvo gabenama būtent per Klaipėdos uostą. Kazachstanas – ekonomiškai stabili valstybė, Lietuvai ji yra patraukli, tačiau naujų projektų pastaruoju metu nevystoma“, – dėstė B. Petrauskas.
Klaipėdą pristatė parodoje
Klaipėdos uostas ir jo galimybės šiomis dienomis buvo pristatyti Kazachstane vykstančiuose tarptautinės parodos „TransKazakhstan. Translogistika 2017“ renginiuose. Pranešimus apie Lietuvos kaip tranzitinės valstybės galimybes ir Klaipėdos uosto perspektyvas X tarptautinėje konferencijoje „Naujoji Eurazija: transporto ir logistikos sistemų vystymas Eurazijos transkontinentiniuose maršrutuose“ skaitė Lietuvos susisiekimo viceministras Ričardas Degutis ir KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus.
„Šiuo metu jau baigiamas rengti Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuriame numatomos naujos teritorijos gamybai ir investicijoms. Turime gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir logistikos centrų tinklą, Klaipėdos uoste veikia modernūs terminalai, tad Kazachstano verslui galime pasiūlyti naujas teritorijas gamybai, saugų, greitą įvairių krovinių vežimą į Europos ir Skandinavijos šalis tranzitu per Lietuvos teritoriją. Manome, jog dar turime neišnaudoto potencialo stiprinti abipusį bendradarbiavimą, todėl kviečiame apsilankyti Klaipėdos uoste ir įsitikinti, kad esame modernūs, atviri investicijoms ir naujoms idėjoms“, – Kazachstane kalbėjo A. Vaitkus.
Pasak KVJUD pranešimo, Kazachstane lietuviai susitiko ir su įtakingais valdžios atstovais – Kazachstano investicijų ir plėtros viceministru R. Skliaru ir vicepremjeru A. Maminu. Pastarasis lankėsi Klaipėdoje prieš porą metų vykusioje tarptautinėje Lietuvos ir Kazachstano konferencijoje „Naujasis Šilko kelias – patikimas Europos ir Azijos ryšys“.
Pasak A. Vaitkaus, analogiška konferencija galėtų būti surengta ir ateityje. „Turime minčių bendrą forumą, kurioje dalyvautų Lietuvos bei Kazachstano verslininkai, surengti artimiausiu metu. Juolab kad yra puiki proga – šiais metais „Kazachstano geležinkeliai“ švenčia savo veiklos 20 metų jubiliejų“, – teigė A. Vaitkus.
Patrauklus Azijos-Skandinavijos koridorius
Dvišalių ekonominių santykių perspektyvai aptarti Latvija išnaudojo parodoje „EXPO 2017“ liepos mėnesį vykusią transporto ir tranzito savaitę, savo paviljone surengdama konferenciją „Globalaus transporto susisiekimo perspektyvos. Eurazijos potencialas“.
Kaip skelbia kazachų transporto forumo organizatoriai naujienose, šiame renginyje viešėjo Latvijos prezidentas Reimondas Vėjonis, Latvijos ir Kazachstano geležinkelių atstovai, Kazachstano vicepremjeras A. Maminas. Pastarasis kalbėjęs, kad, be veikiančių projektų, tokių kaip Ventspilio grūdų terminalas ir traukinys „Baltica Transit“, būtina kurti naujus projektus.
Tai, kad dabar Kazachstano transporto parodoje paslaugas, tarp 10 šalių 80 kompanijų, pristatė 5 Baltijos valstybių uostai ir Suomijos Hamina-Kotka, o iš Rusijos, sprendžiant pagal oficialų dalyvių sąrašą, stendus turėjo tik keli logistikos atstovai ir nė vieno uosto, atskleidžia aštrios kaimyninių šalių kovos dėl Azijos-Skandinavijos koridoriaus krovinių faktą ir atkaklias palankumo Kazachstanui varžybas.
Rašyti komentarą