Buriavimas
Pilies jachtų uosto kapitonui Kastyčiui Bartusevičiui pasirūpinti daugiau kaip 200 pramoginių laivų, priimti regatų dalyvius dabar, kai rekonstruojamas uostas, kai išsinuomotas dar ir Klaipėdos jachtklubas Smiltynėje, - nėra taip paprasta. O laivų vis daugėja.
Be pagrindinių, kapitonas turi spręsti ir daugybę mažyčių klausimėlių: tai vieno buriuotojo vietą užėmė švedų jachta, tai vokietis kuro reikalauja, tai laivą reikia įstumti į angarą, tai krano nėra, tai kokio nors laivelio savininkas nenori pirkti bilieto ir keltis į Smiltynę ir t. t. Netyla telefonas, neužsidaro kabineto durys.
Antroji žmona
Šiemet, palyginti su pernai, Pilies uoste laikomų laivų padaugėjo apie 5 proc. Pasak K. Bartusevičiaus, dar perkami senesni naudoti laivai, tačiau jau pastebima tendencija - lietuviai pradėjo įsigyti ir naujų. Anot pokalbininko, jie myli savo laivus ir labai jais rūpinasi. Geriau nepirks užuolaidų butui, bet ką nors įsigis laivui, kuris juokais vadinamas antrąja žmona. Užtat ir dėl pamestų ar apleistų jachtų problemų Pilies uoste nekyla.
Mokestis už stovėjimą vandeny šiemet nepabrango. Vienas mėnuo laivui iki 8 m ilgio kainuoja 240 Lt, o iki 10 m ilgio užsienio laivo savininkui už dieną reikia mokėti 15 eurų. Mokestis už laivo laikymą ant krantinės ar patalpose šiek tiek padidėjo, nes tie įkainiai nebuvo keisti jau 5 metus.
Šis verslas nėra pelningas. Pasak K. Bartusevičiaus, užsidirbama tik tiek, kad būtų galima išgyventi, t. y. vasarą dirbama pelningai, o žiemą nuostolingai. Tačiau turint omenyje planus AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) teritoriją atverti miestiečiams, jachtos turi tapti dar vienu žmonių traukos centru. Anot kapitono, Pilies uostas - tai gėlių vazonėlis Klaipėdos centre.
 |
| Didinamas rytinis Pilies uosto baseinas |
Pilies uosto kapitonas juokauja, jog vasarą pas jį sutelpa ne tik visa Lietuva, bet ir Europa. Vertinant apskritai pramoginius laivus, daugiausia jų čia laiko klaipėdiečiai, o daugiausia jachtų priklauso vilniečiams ir kauniečiams. Po vieną kitą jachtą gali atrasti vos ne iš kiekvieno didesnio Lietuvos miesto.
Be nuolatinių klientų iš Lietuvos, per vasaros sezoną kelioms dienoms apsistoja ir užsieniečiai. Užpernai buvo atplaukę 350, o pernai 420 jachtų iš užsienio. Daugiausia būna lenkų, paskui eina vokiečiai, švedai, suomiai, danai. O kartą buvo apsistojusi jachta net iš Naujosios Zelandijos. Klaipėdoje retkarčiais apsilanko ir amerikiečių, airių, austrų, šveicarų, prancūzų, belgų jachtos. Pastaruoju metu daugėja jų iš Estijos ir Latvijos.
Paklaustas, kokios jachtos labiausiai įsiminė kapitonui, jis atsakė, jog lenktyninė jachta "VO70 Ericsson", pastatyta pagal naujausias technologijas. Patiko ir vokiečių jachta "Muligan". Pasak pono Kastyčio, tai labai kokybiškai olandų pastatyta metalinė jachta, iš pirmo žvilgsnio net nesuprasi, kad ji metalinė. Tai šiuolaikinė moderni klasikinė jachta labai gražiomis korpuso linijomis, turinti daug dekoratyvinių dalykų.
Išsigąstų 300 jachtų
Neseniai Pilies uostui teko priimti daugiau kaip 24 jachtas, "Baltic Open Regatta 2008" dalyves. Užtat kai kurias jachtas, nuolatines klientes, teko perkelti ir į Klaipėdos jachtklubą. K. Bartusevičiaus teigimu, bent jau kol kas dėl laivo perkraustymo kitur susitariama gražiuoju, prievartos nereikia.
Nuo 2005 metų čia priimami ir tarptautinės asociacijos "Baltic Sail" kvietimu atvykstantys burlaiviai. Bene sunkiausia bus priimti tarptautinės regatos "Baltic Sprint Cup" dalyvius, kurie Klaipėdoje svečiuosis liepos 25-rugpjūčio 7 d. Šiemet jų yra užsiregistravę 60. K. Bartusevičius mano, kad visos jos turėtų tilpti vidinėje kruizinių laivų krantinės pusėje.
Dėl to, kad kitais metais teks priimti ir didžiųjų pasaulio burlaivių regatos "The Tall Ships' Races" dalyvius, Pilies uosto kapitonas nesijaudina. Pasak jo, tai dideli laivai, jie viskuo apsirūpinę, be to, bus švartuojami prie kitų krantinių. Sunkiau su mažiukais laiveliais, kuriems reikia ir elektros, ir vandens, ir kuro.
Neretai jachtos švartuojamos keliais korpusais, tad didelės bėdos tikrai nėra. Tiesa, užsieniečiai dėl to pretenzijų nekelia, o lietuvaičiai kartais pabamba. Paklaustas, o kiek laivų, atplaukusių vienu metu, jį išgąsdintų, Pilies uosto kapitonas atsakė, jog galbūt būtų sunku aptarnauti netikėtai atvykusius 300 laivų.
Išeitis rasta
Pilies jachtų uostas, veiklą pradėjęs 1999-aisiais, yra AB "Klaipėdos laivų remontas" padalinys. K. Bartusevičius jam vadovauja nuo 2005-ųjų. Šiuo metu padalinyje dirba 18 žmonių. Nuo šių metų gegužės 1 d. KLR trejiems metams išsinuomojo Klaipėdos jachtklubą Smiltynėje. Pasak uosto kapitono, darbo padaugėjo: be savų apie 150, dar prisidėjo ir apie 40 papildomų klientų. Bet užtat atsirado alternatyva laivams statyti. Vietos klausimas dabar yra didžiausias kapitono galvos skausmas. Dar ne visos jachtos suplaukė, o vietų belikę tik Klaipėdos jachtklube, ir tik apie 30.
Problema - prasidėjusi Pilies jachtų uosto rekonstrukcija. Išeitis surasta - kol kas pramoginiai laivai, stovėję jame, švartuojami prie vidinės kruizinių laivų krantinės pusės. K. Bartusevičiaus manymu, ateityje čia jachtos galėtų būti švartuojamos nuolatos. Ir gylis pakankamas - 5 m.
Keliolika laivų vis dėlto liko rekonstruojamame Pilies uoste. Pasak kapitono, vykdant statybos darbus jų neturėtų būti, tačiau nebuvo ką daryti. Jeigu jie pradeda trukdyti statybos darbams, tenka tuojau pat patraukti, o kol netrukdo, stovi.
Tik perrašytos sutartys
Klaipėdos jachtklube, priklausančiame UAB "Dommo nerija", viešbučio reikalais ir toliau rūpinasi savininkai. Į KLR dirbti perėjo buhalterė ir bocmanas (tik pakeistas šios pareigybės pavadinimas - anksčiau tai buvo santechniko etatas) bei budėtojai. Čia stovėję laivai liko savo senose vietose, tik sutartis jau pasirašė su KLR. Taigi iš esmės Klaipėdos jachtklube niekas nepasikeitė.
Tik KLR tapo vienintele Klaipėdoje pramoginių laivų švartavimo vietos operatore. Tiesa, dar labai maži laiveliai, neturintys stiebų, glaudžiasi Smeltalės upėje prie žvejų uostelio, kur labai mažas gylis.
Bus dar geriau
Danės upės krantinių ir Pilies jachtų uosto rekonstrukcija vykdoma Europos Sąjungos ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Darbai teritorijoje iki Pilies tilto turėtų būti baigti jau šiemet rugsėjį. Danės krantinės tarp Pilies ir Biržos tiltų turėtų būti sutvarkytos iki kitų metų birželio. K. Bartusevičius sako, kad prie jų tilptų nemažai burlaivių ir jachtų, tik reikėtų Pilies tiltą pakelti bent du kartus per parą - vėlai vakare ir anksti ryte.
Po rekonstrukcijos rytinėje Pilies uostelio pusėje esantis baseinas bus padidintas, t. y. bus atkasta ta dalis, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo užpilta.
Rekonstruotame Pilies uoste bus galimybė priimti 200 laivų. Ir anksčiau tiek tilpdavo, bet jie būdavo švartuojami be vadinamųjų švartavimosi pirštų. Jiems atsiradus laivų švartavimo vietos bus kur kas kokybiškesnės. Dėl jų vietų laivams šiek tiek sumažės, tačiau planuojama jachtas švartuoti vidinėje uostelio pusėje prie pontonų. KLR turi 900 m ilgio pontonų, į kuriuos nuo 2005 metų investuota 300 tūkst. Lt.
Po rekonstrukcijos bus įrengta ir kuro kolonėlė ties restauruotu uosto sandėliu, vadinamuoju jachtklubo pastatu, į kurį KLR jau investavo apie 4 mln. Lt, ir modernūs aprūpinimo vandeniu bei elektra įrenginiai, stovėsiantys tiek vienoje, tiek kitoje Danės upės pusėje iki pat Biržos tilto.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą