Vidaus vandenys
Dar šiemet kovą buvo surengta konferencija dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo eksploatavimo. Jos dalyviai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydami įpareigoti Vidaus vandens kelių direkciją atlikti ekonominius apskaičiavimus bei įvertinti lėšų poreikį šiam kanalui sujungti su Kuršių mariomis ir tam skirti lėšų.
Vilhelmo kanalas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, tačiau dabar neeksploatuojamas, nes yra izoliuotas nuo kitų vidaus vandenų kelių.
Iškasus kanalą į Kuršių marias ties Klaipėda, laivybai Karaliaus Vilhelmo kanalu atsivertų žymiai didesnės galimybės ir šis vandens kelias taptų kur kas patrauklesnis vidaus vandenų kelių naudotojams.
Prašymas
"Pažymime, kad kultūriniu požiūriu unikalus Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorija) turėtų didelę reikšmę vystant turistinę - pramoginę laivybą Nemuno deltoje ir Kuršių mariose. Šiuo tikslu reikalinga atlikti Lankupių, Drevernos šliuzų atstatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Vilhelmo kanalas Klaipėdoje yra visiškai uždarytas, reikėtų jį sujungti su Kuršių mariomis nauju kanalu. Šiuo metu turime vieną vandens kelią Kuršių mariomis: Atmatos žiotys - Nida - Klaipėda. Kanalo atidarymas laivybai žymiai praplėstų vidaus kelių tinklą šiame regione.
Prašome Susisiekimo ministeriją inicijuoti kelio pagal Karaliaus Vilhelmo kanalą nuo Drevernos iki Klaipėdos atnaujinimą ir įrengimą. Šiuo metu minėtu keliu gali naudotis tik dviratininkai, nes įrengta dalis Vakarų Lietuvos dviračių žiedo trasos. Atnaujinus ir įrengus kelią pagal kanalą, 10 km sutrumpėtų atstumas nuo Drevernos iki Klaipėdos", - rašoma konferencijos dalyvių rezoliucijoje.
Direkcijos specialistų nuomonė
Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai atliko būtinus apskaičiavimus ir išsakė savo nuomonę dėl Vilhelmo kanalo atstatymo. Pasak šios institucijos specialistų, kanalo atstatymu laivybos tikslais, be Susisiekimo ministerijos, turi rūpintis Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos.
Jų manymu, Drevernos šliuzas įtakos laivybos sąlygoms neturi, tad jo rekonstrukcija šiuo aspektu nebūtina. Dėl jo rekonstrukcijos tikslingumo aplinkosauginiais tikslais turėtų spręsti Aplinkos ministerija.
1999 - 2000 m. atlikti Karaliaus Vilhelmo kanalo batimetriniai matavimai nuo Lankupių šliuzo iki Klaipėdos vandenvietės parodė, kad kanale yra daugiau nei 2 m gylio, kuris tenkintų laivybos poreikius. Padėtis šiuo metu neturėtų keistis, tad pagrindinė problema - Lankupių šliuzo atstatymas bei kanalo sujungimas su Kuršių mariomis Klaipėdos pusėje.
1,5 km ilgio kanalo iškasimas ir farvaterio Kuršių mariose įrengimas galėtų kainuoti apie 3 mln. Lt. Jeigu paaiškėtų, kad kanale reikia įrengti šliuzą, jo statyba kainuotų apie 2,5 mln. Lt.
"Manome, kad kanalo netoli Klaipėdos kasimui svarstytina ir bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija galimybė. Vakarų šalyse dažna praktika, kai įvairius objektus pastato kariškiai pratybų metu", - rašoma direkcijos ataskaitoje.
Iš vienos piniginės
Pasiteiravome Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, kada šis projektas bus įgyvendintas. "Jam reikalingos didžiulės lėšos, todėl būtina diskutuoti, ar šiandien mes galime tiek jų skirti tokiems tikslams. Tačiau šis klausimas neatmestas, jis svarstomas", - sakė jis.
G. Labanauskas abejoja, kad šiandien būtų surasta apytikriais skaičiavimais Vilhelmo kanalui sutvarkyti reikalingi 5 milijonai litų. Pasak jo, tikėtis, kad tai būtų padaryta kitais ar dar kitais metais, būtų per daug drąsu.
Pasak generalinio direktoriaus, šiandien vis dėlto reikia susidėlioti prioritetus - kas svarbiau. Jo nuomone, dabar svarbiau pastatyti krovos prieplauką, kad būtų galima sumažinti išmetamųjų dujų kiekį perkrautuose sausumos keliuose. O paskui jau būtų galima grįžti ir prie Vilhelmo, ir prie Kauno hidroelektrinės šliuzo projektų. Anot pokalbininko, taip elgtis reikėtų todėl, kad pinigai yra vienoje piniginėje, kuri gerokai plonesnė negu kad mums visiems norėtųsi.
Vilhelmo kanalas buvo kasamas todėl, kad žmonės bijojo plaukti pavojingomis Kuršių mariomis ir norėjo su Klaipėda susisiekti ramesniu keliu. Kitas dalykas, jis apsaugo ir nuo potvynių. G. Labanausko manymu, Vilhelmo kanalą atstatyti būtų tikslinga, nes turėtume puikų maršrutą - iki Klaipėdos būtų galima nuplaukti mažais laiveliai ir ne Kuršių mariomis.
Šiuo metu kanalą prižiūri "Klaipėdos melioracija", Lankupių ir Drevernos šliuzus - "Klaipėdos vandenys".
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą