Mažųjų žvejybos laivų savininkai mano, kad sugriežtinta laivų išplaukimo į jūrą tvarka žlugdo smulkiąsias žvejybos įmonės. Kai kurių laivų savininkai neturi lėšų dideliems reikalavimams įgyvendinti, tad jų laivams gali tekti nutraukti žvejybą, kol bus surasta tam lėšų.
Kontroliuojančių institucijų atstovai tikina, kad ir nekonvenciniai žvejybos laivai turi būti kontroliuojami, kadangi juose labai daug pažeidimų, kurie kelia grėsmę žmonių gyvybei. Pavyzdžiui, vieno patikrinimo metu, laive rastas netgi jau supuvęs gelbėjimosi ratas.
Žvejai piktinasi
Anksčiau nekonvenciniai laivai, neužsukantys į užsienio uostus, į jūrą plaukdavo turėdami Valstybininės vidaus vandenų laivybos inspekcijos išduotus dokumentus ir įforminę įgulos sąrašą Klaipėdos jachtklube. Dabar reikalaujama, kad kas tris mėnesius būtų forminamas jų ilgalaikis išplaukimas į jūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriuje. Žvejai nesupranta, kam reikalinga tokiems laivams, dirbantiems netoli kranto, karantino skyriaus atžyma, kodėl reikalaujama, kad jų įgulų nariai be galiojančių Lietuvoje diplomų dar turėtų ir tarptautinio lygio diplomus, sertifikuotus dokumentus?
Sakoma, kad net Europos Sąjungos (ES) šalyse nekonvenciniams žvejybos laivams nekeliami tokie dideli reikalavimai kaip Lietuvoje. Žvejai piktinasi esą savavališkais Lietuvos saugios laivybos administracijos ir inspekcijos pareigūnų veiksmais.
Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" pirmininkas Virginijus Domarkas kreipėsi į Susisiekimo ministrą Zigmantą Balčytį ir Žuvininkystės departamento direktorių Vytautą Vaitiekūną prašydamas skubos tvarka sudaryti galimybę Lietuvos nekonvenciniams žvejybos laivams plaukti į jūrą pagal iki šiol galiojusią tvarką ir atšaukti neteisėtus pareigūnų veiksmus.
Išplaukimo inspekcija nekontroliuoja
Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje šiuo metu yra registruoti apie 27 tūkstančiai laivų. Tarp jų ir guminės valtys, ir pramoginiai bei sportiniai laivai, ir plaukiojantieji dokai, ir vilkikai, ir tanklaiviai, ir žvejybos laivai. Kai kurie laivai plaukia ir į jūrą, bet jie neužsuka į užsienio uostus. Ekonominėje zonoje žvejoja tik 7-8 inspekcijoje įregistruoti laivai. Žvejų manymu, inspekcijoje, o ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyboje registruoti laivai, automatiškai tapo nekonvenciniais. Tai, kad inspekcija, o ne užsienio klasifikacinės bendrovės, atlieka tų laivų techninę priežiūrą ir už šią paslaugą gautos lėšos patenka į Lietuvos biudžetą, jų manymu, yra geras dalykas, tačiau anot jų, aukštesnis konvencinis techninės priežiūros lygis esąs būtinas tik tiems laivams, kurie plaukia į užsienio uostus.
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Bronislovas Bernotas sako, jog teiginys, kad Klaipėdos uosto pareigūnai savavališkai priėmė sprendimus dėl laivų, registruotų inspekcijoje, išplaukimo forminimo Uosto priežiūros skyriuje kas tris mėnesius neatitinka tikrovės. Pasak jo, inspekcija nuo 1999 kovo 17 d. išplaukimo iš uosto ir Baltijos jūros pakrantės į teritorinius jūros vandenis nekontroliuoja. Anksčiau išplaukimą į teritorinę jūrą formindavo inspekcija, tikrindama kas mėnesį laivų techninę būklę ir įgulos dokumentus.
Nuo 1999 m. mažųjų ir sportinių laivų kapitonai prieš išplaukdami į teritorinę jūrą, jūros vidaus vandenis privalėjo pateikti pasieniečiams laivų įgulos narių sąrašą, patvirtintą laivo kapitono ar savininko bei išleidžiančio uosto kapitono arba jachtklubo direktoriaus parašu ir antspaudu.
Saugios laivybos administracija vykdydama Saugios laivybos įstatymą 2002 m. sausio 31 d. potvarkiu nustatė inspekcijoje registruotų nekonvencinių laivų, dirbančių uosto akvatorijoje ir teritoriniuose vandenyse, techninės priežiūros ir diplomų galiojimo tvarką. Pagal ją ir žvejybos laivams, dirbantiems Baltijos jūroje ir neužsukantiems į užsienio uostus, bus leidžiama dirbti tik tuo atveju, kai jų aprūpinimas gelbėjimosi priemonėmis ir priešgaisrine įranga atitiks normas, kurias nustatė įgaliotos klasifikacinės bendrovės.
Pažeidimai
Pasak B. Bernoto, tai, kad jachtklube pas sargą už 6 Lt buvo galima nusipirkti tuščią lapą ir paskui jame surašyti bet ką, yra mažų mažiausiai nesusipratimas. Nemažai laivavedžių, užsiimančių versline žvejyba, turi tik pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacinius liudijimus. Kai kurių laivų techninė būklė visiškai neatitinka jokių reikalavimų: jie registruoti kaip pramoginiai ir sportiniai laivai, tad netikrinami jų nepaskandinimo ir gyvybingumo parametrai. Tokių laivų negalima išleisti į jūrą, nes rizikuojama žmonių gyvybėmis.
Patikrinus bendrovės "Rikneda" laivą "Pilėnas" prieš jam išplaukiant į ekonominę zoną, jame rasta 12 pažeidimų. Gelbėjimosi plaustas neliestas trejus metus, nors turi būti tikrinamas kasmet, nesukomplektuotos gelbėjimosi priemonės, laivas neturėjo signalinių ženklų ir t. t. 2002 m. gruodžio 12 d. žvejubos botas KL-4422 išplaukė į jūrą tikrinti tinklų. Ant sraigto užsivyniojo tinklas ir užgesus varikliui laivas buvo išmestas ant kranto netoli Antrosios Melnragės. Laive net nebuvo laivavedžio. Vitalijus Meškys iš Kretingos rajono Laivių kaimo neturėjo laivavedžio kvalifikacijos. Į laivą buvo paimti 4 atsitiktiniai žmonės. Ir tokį laivą savininkas išleido į jūrą. Nuo Šventosios iki Nidos priekrantėje, teritorinėje jūroje niekas nekontroliuoja laivų. Netgi Šilutės rajone Nemune šiemet balandžio mėnesį patikrinus 12 medinių žvejybos valčių rasta dagybę pažeidimų: ne vienas laivavedys dirbo su pramoginio laivo vairuotojo pažymėjimu, kai kurių valčių numeriai ant borto sunkiai įžiūrimi, o vienas buvo užrašytas ant faneros lapo, prikalto prie borto, trūko arba iš viso nebuvo gelbėjimosi liemenių, kai kuriose valtyse nebuvo netgi gelbėjimosi rato.
Taigi žvejai daro nemažai pažeidimų. Pernai už plaukiojimo taisyklių pažeidimus jie sumokėjo 10 tūkst. 625 Lt baudų. Todėl B. Bernoto manymu, būtina kontrolė, kad laivų savininkai nerizikuotų samdomų žmonių gyvybėmis.
Pakeitus kodeksą - jūros nebeliko
Europos šalių susitarimui dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių nuo Gibraltaro sąsiaurio iki Lietuvos vidaus vandenų uostų Lietuva pritarė 2000 m. vasario 17 d. Tie vidaus vandenų keliai eina nuo Sankt Peterburgo Baltijos jūra iki Klaipėdos. Kaunas, Jurbarkas, Nida, Šventoji, Klaipėda yra įtraukti į tarptautinius vidaus vandenų maršrutus.
Anksčiau LR Vidaus vandenų transporto kodekso 15 str. 1 d. buvo teigiama, kad vidaus vandenų laivas - laivas naudojamas ir kroviniams vežti vidaus vandenimis arba jam nustatytoje plaukiojimo zonoje jūroje. 2002 m. kodeksas buvo pakeistas ir plaukiojimo zonos jūroje nebeliko.
Kad ir kaip keistai atrodo sprendimas padaryti tokį pakeitimą kodekse, nes Lietuva yra ratifikavusi susitarimą dėl Europos šalių vidaus vandenų kelių, tačiau tai yra faktas, sąlygojęs kai kuriuose pasikeitimus.
Norima padėti žvejams
Įvykusiame Lietuvos saugios laivybos administracijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rintinės, Valstybinės vidaus vandenų inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovų pasitarime buvo aptarti klausimai, kaip būtų galima padėti žvejams, t. y. kaip supaprastinti jų išplaukimą į jūrą. Buvo priimti pasiūlymai.
Tik tų inspekcijoje registruotų laivų, kurie žvejoja ekonominėje zonoje, t. y. už teritorinės jūros ribų, įgulų nariai turi turėti jūrinius diplomus. Beje, B. Bernoto teigimu, turėtų tikti ir buvusioje Sovietų sąjungoje išduotieji, nereikėtų reikalauti naujų diplomų, kuriuos norint įsigyti reikėtų išleisti 700 JAV dolerių. O vidaus vandenyse, teritoriniuose vandenyse, t. y. iki 12 jūrmylių zonoje, dirbančių laivų įguloms turėtų tikti inspekcijos išduoti diplomai.
Ekonominėje zonoje dirbantiems laivams reikia turėti ir avarinę radijo bują, ir avarinę radijo bangą, nes tai susiję su jų pačių saugumu. Jie turi pateikti įgulos sąrašą, patvirtintą karantino gydytojo, visi įgulos nariai turi būti apmokyti mokomajam laive "Brigita" pagal tarptautinės konvencijos SOLAS-74 "Dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje", kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, reikalavimus, laivavedžiai turi turėti RLS treniruoklius.
Žvejybiniai laivai, dirbantys teritorinėje jūroje, 12 jūrmylių nuo kranto zonoje, turi pateikti įgulos sąrašą patvirtintą karantino gydytojo, įgulos sąrašą tvirtina inspekcija patikrindama laivo techninę būklę surašydama apžiūros aktą.
Pasiūlymai nusiųsti Susisiekimo ministerijos Vandens departamento direktoriui Juozui Daruliui. Jis turėjo priimti sprendimą. Departamento direktorius šiuos reikalavimus patvirtino.(ar nepatvirtino?)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą