Vokiečiams išsiliejusią naftą surinkti padėjo ir lietuviai

Pratybos

Rugpjūčio 26-27 dienomis netoli Varnemiundės (Vokietija) esančioje Meklenburgo įlankoje vyko tarptautinės naftos surinkimo pratybos "Balex Delta 2004". Jūroje vienu metu buvo net 19 laivų iš šešių šalių. Tarp jų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai".

Apie šias pratybas vietinis laikraštis rašė pirmame puslapyje. Jas rodė ir Vokietijos televizija: buvo matyti ir Lietuvos laivas "Šakiai", visas paskendęs putose. Beje, per pratybas "Šakiai" buvo pristatytas kaip Lietuvos laivas, paskui atsiprašyta ir jis vadintas Latvijos laivu, ir tik per pratybų aptarimą laivas vis dėlto "grąžintas" Lietuvai.

Šiemet įdomu tai, jog "Balex Delta" pratybos sutapo su Baltijos jūros užterštumo stebėjimu iš oro, su vadinamaisiais CEPCO šiaurės skrydžiais.

HELCOM'o mokymai

Helsinkio konvenciją ratifikavusių valstybių atstovai sudaro Helsinkio komisiją (HELCOM), kuri posėdžiauja kartą per metus. Visą organizacinį darbą rengiant įvairius dokumentus atlieka Helsinkio komisijos sekretoriatas. Kovos su išsiliejusia nafta pratybos "Balex Delta" HELCOM iniciatyva rengiamos kasmet.

"Šakiai" jose šiemet dalyvavo jau šeštą kartą. 1999 metais "Balex Delta" vyko Lietuvoje, Klaipėdoje, 2000-aisiais - Rusijoje, Sankt Peterburge, 2001-aisiais - Latvijoje, Liepojoje, 2002-aisiais - Danijoje, Bornholme, pernai - Suomijoje, Helsinkyje. 2005-aisiais tokie HELCOM'o mokymai vyks Švedijoje.

Šiemet tarp pratybų stebėtojų kaip HELCOM'o sekretoriato atstovas buvo profesinis sekretorius lietuvis Tadas Navickas. Jis HELCOM'o sekretoriate, įsikūrusiame Helsinkyje, dirba neseniai, dar nėra metų, ir kuruoja taršalų likvidavimo bei laivybos sritis.

Išlieta 2 tūks. tonų

Šiemet pratybas organizavo Vokietijos Havariekommando, jam talkino Štralzundo vandens kelių ir laivybos administracija. Pratyboms jūroje vadovavo Vokietijos laivas "Scharhorn".

Pagal scenarijų rugpjūčio 25 d. 3.30 val. ro-ro laivas susidūrė su tanklaiviu, gabenusiu 120 tūkst. tonų neapdirbtos rusiškos naftos. Po avarijos 2 tūkst. t naftos išsiliejo į jūrą. Gelbėjimo darbus po kelių valandų pradėjo Vokietijos laivai. Tad rugpjūčio 25 d. vyko Vokietijos nacionalinės pratybos, kuriose dalyvavo 5 Vokietijos laivai naftos surinkėjai.

80 milijonų Vokietijos markių kainavęs Vokietijos laivas "Neuwerk"

Kadangi Vokietijos laivai nebuvo pajėgūs vieni likviduoti tanklaivio avarijos padarinių, jiems į pagalbą atskubėjo po vieną Danijos, Lenkijos, Suomijos, Lietuvos laivą ir du Švedijos pakrančių apsaugos laivai. Pagrindinis uždavinys - neleisti naftai pasiekti Vokietijos pakrančių.

Įspūdžiai laive

Mes laivu "Šakiai" į pratybų vietą plaukėme dvi dienas ir vieną naktį, nuplaukėme daugiau kaip 340 jūrmylių. Rugpjūčio 25 dienos vakare netoli Varnemiundės nuleidę inkarą laukėme ryto, kol prasidės pratybos.

Iš pradžių atrodė, jog mus pratybų organizatoriai pamiršo. Jau turėjo prasidėti tarptautinės pratybos, o aplink mus plaukiojo tik trys jachtos, jokių kitų laivų nebuvo matyti. Niekas nepaėmė į kapitonų pasitarimą mūsų laivo kapitono.

Tačiau po kurio laiko šiek tiek išsisklaidžius rūkui pamatėme jūroje daugybę laivų. Visi jie buvo iškėlę HELCOM'o vėliavas. Pagaliau buvo susisiekta su mumis ir duota komanda stoti iš kairės pusės laivui "Bottstand".

Išsiliejusi nafta buvo imituojama gaisrinėmis putomis FF. Tai proteinų produktas, nekenksmingas aplinkai. Vokietijos gaisrų gesinimo laivas putų negailėjo.

FF priešgaisrinės putos kaip naftos imitatorius buvo naudojamos ir per pratybas Lietuvoje. Tačiau jos yra lengvesnės už naftą, tad šį kartą gana lengvai įveikė bonines užtvaras ir nelipo prie skimerių šepečių. Aišku, filmuojant iš oro putos gražiai atrodo, tačiau realios situacijos jos toli gražu neatitinka.

Nors "Šakių" įgula jau iš ankstaus ryto buvo pasiruošusi statyti bonas, tai daryti jai neteko. Laivai buvo suskirstyti į tris grupes, ir bonas statė tik po vieną kiekvienoje grupėje. Mes dirbome vienoje grupėje su dviem Vokietijos ir vienu Suomijos laivu ir naftą rinkome skimeriais.

Likus dviem valandoms iki pratybų pabaigos, jau buvo duota komanda susitvarkyti įrangą ir plaukti į Varnemiundės uostą. Beje, jūrininkai Varnemiundę lygina su Rostoku taip, kaip Klaipėdą su Melnrage.

Vakare vyko pratybų aptarimas. Švedai ir suomiai pastebėjo, jog tokio masto pratybose turėtų būti naudojama viena kalba - anglų. Beje, komandos laivams buvo duodamos anglų kalba, tačiau pratybų organizatoriai vokiečiai per pratybas tarpusavyje kalbėjosi vokiškai.

Kaina - 80 milijonų

Bene didžiausią įspūdį padarė Vokietijos laivas "Bottsand", pratybų įkarštyje, vaizdžiai tariant, išskėtęs savo laivapriekį 60 laipsniu kampu ir apglėbęs naftą. Apskritai Vokietijos laivai atrodė esą galingi, prikimšti įvairiausios technikos.

Vokietijos laivas "Neuwerk" stebino savo masyvumu, gebėjimu atlikti daugybę funkcijų. Jis ne tik kontroliuoja jūros užterštumą ir budi Šiaurės jūroje, bet pats gali rinkti naftą, statyti bonas, turi paieškos sonarą, gali surasti pamestus konteinerius ir kitus daiktus, turi oro filtravimo prietaisus, gaisro gesinimo sistemą, gali dirbti kaip avarinis gelbėjimo vilkikas ir t. t. Laivas pastatytas 1998 metais Štralzundo laivų statykloje ir kainavo 80 mln. Vokietijos markių. "Balex Delta 2004" tarptautinėje pratybų dalyje jo misija - plukdyti stebėtojus, jame vyko spaudos konferencija.

Mūsų laivas, kadangi jis perdarytas iš žvejybos laivo, ryškiai išsiskyrė iš kitų laivų, tad traukė Vokietijos turistų žvilgsnius Varnemiundėje, jie jį fotografavo. Deja, buvo tokių vokiečių, kurie nepažino Lietuvos vėliavos ir klausinėjo, kieno šis laivas esąs. Lyginant mūsų laivą su kitais galingaisiais laivais ir tai, ką jam teko daryti per pratybas, vaizdžiai tariant, mūsiškiai kibirais sėmė naftą, bet tai darė gerai.

Geriausiai irklavo švedai

Kitos dienos rytą laivų įgulos dalyvavo irklavimo varžybose. Švedai nugalėjo suomius, o lenkai - lietuvius. Varžybose nedalyvavo danai, nes jie ankstį rytą išplaukė, ir vokiečiai, kurie buvo tik stebėtojai.

Irklavimo varžybų nugalėtojais tapo švedai, jiems buvo atiduotas laivu "Šakiai" atplukdytas HELCOM taurės prizas - senas naro šalmas.

Vertinimas

"Ballex Delta 2004" stebėjo 5 stebėtojai iš Lenkijos, po du iš Švedijos ir Suomijos, po vieną iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Pastarajai atstovavo Juozas Karlavičius iš Lietuvos saugios laivybos administracijos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro.

Pasak HELCOM'o sekretoriato atstovo T. Navicko, nė vienos pratybos nepraeina idealiai, tačiau kiekvieną kartą išmokstama ko nors naujo. Reikia patikrinti visus komunikacinius ryšius, įsitikinti, kad kiekviena valstybė, jeigu joje įvyktų nelaimė, sugebės efektyviai panaudoti į pagalbą atplaukusius laivus.

Pratybų "Balex Delta 2004" vadovas Leščekas Šimanskis (Leszek T. Szymanski) "Vakarų ekspresui" sakė, jog jis apskritai pratybų rezultatais ir tuo, kad laivai gerai kontaktavo tarpusavyje, yra patenkintas Jis neneigė, kad buvo kilusių tam tikrų problemų, tačiau didžioji pratybų dalis vyko gana neblogai. Kadangi jūra nebuvo rami, tad mažiems laiveliams buvo sunku dirbti su bonomis. Jų turėjo būti arba daugiau, arba jie turėjo būti galingesni.

Be stebėtojų, buvo ir vertinimo komisija. Ją paprastai sudaro trys stebėtojai, kurie rašo pagrindinę ataskaitą. Į komisiją įeina tos šalies, kurioje vyksta pratybos, atstovas, t. y. Vokietijos, tos šalies, kurioje vyko prieš tai, t. y. Suomijos, ir tos šalies, kurioje dar vyks, t. y. Švedijos. Tie trys stebėtojai rašys pagrindinę ataskaitą. Ji bus svarstoma HELCOM'o komiteto posėdyje rugsėjo mėnesį.

Lėktuvų skrydžiai

Šiemet laivų pratybų aptarime dalyvavo ir lakūnai. Jie informavo, jog Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Danijos lėktuvai skraidė pasikeisdami virš jūros 31 valandą. Didelių naftos produktų dėmių skrydžių metu neužfiksuota, išskyrus kelias nedideles dėmeles, iš kurių didžiausia galėjo susidaryti išpylus apie 20 litrų naftos produktų.

Pagal HELCOM'o reikalavimus, kiekvienos šalies lėktuvai turi skraidyti maždaug du kartus per savaitę virš pagrindinių laivybos linijų ir bent kartą per savaitę virš kitų teritorijų.

Koordinuoti lėktuvų skrydžiai pagal CEPCO programą paprastai atliekami du kartus per metus. Jų esmė - lėktuvai be perstojo skrenda 30-40 valandų virš tos teritorijos, kad būtų surasta tai, ko nepastebima paprastų skrydžių metu.

CEPCO pietų skrydžiai šiemet prieš kelis mėnesius buvo atlikti ties Suomija. Tą kartą taršos dėmių jūroje buvo rasta labai daug. Manoma, jog viena jų galėjo atsirasti išpylus 200 tonų naftos produktų. Pasak Tado Navicko, per metus Baltijos jūroje užfiksuojama apie 300-500 išpiltos naftos atvejų. Baltijos jūros valstybių lėktuvai per metus skraido daugiau kaip kelis tūkstančius valandų.

Beje, jeigu lėktuvų skrydžiai atliekami dieną, naftos produktų išpylimo atvejų pastebėti beveik nepavyksta. Paprastai naftos produktai išpilami naktį, esant blogam orui. Savaime suprantama, lėktuvai turi turėti specialią įrangą.

Lietuvoje už tokius jūros užterštumo stebėjimus iš oro atsakingas yra Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas. Skrydžiai yra atliekami, lėktuvas nuomojamas, tačiau jam reikalinga speciali įranga dar nėra įsigyta.

Apie tai, kad Lietuva turi turėti lėktuvą su specialia įranga, idant būtų galima nustatyti jūros teršėjus, kalbėta ne kartą, tačiau šios problemos Aplinkos ministerija dar nėra išsprendusi iki galo.

Dalia BIKAUSKAITĖ