Žadama ieškoti kitų uosto projektų finansavimo šaltinių

Praėjusį penktadienį vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis. Pasiūlymų įtraukti į protokolą buvo tiek daug, jog nutarta jį parengti per savaitę, o paskui suderinti su tarybos nariais.

Uosto plėtojimo taryboje pristatyti LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovos kompanijos "Bega" projektai, reikalaujantys nemenkų investicijų. Pastarasis būtų greičiausiai įgyvendinamas, o pirmasis suteiktų uostui kitą lygį - galimybę priimti "Panamax" tipo konteinervežius, Klaipėdos uostas taptų konteinerių paskirstymo punktu. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos locmanai, nuvykę į Danijos jūrų institutą, mokysis treniruoklyje įvesti į uostą ir 300 m ilgio konteinervežius.

Beje, norint įgyvendinti šiuos planus, gylis laivybos kanale pietinėje uosto dalyje turėtų būti 14 m. Todėl būtina kuo skubiau atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Suprantami ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalo, kuris per metus aptarnauja 11,5 proc. visų į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų, priekaištai, kad jų konkurentai kaimyniniuose uostuose turi geresnes sąlygas. Kompanijos vadovams nesuprantamas noras 143 a krantinės rekonstrukcijos projektą nukelti į 2011 metus.

ES paramą - gilinimo darbams

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Plėtojimo tarybai pristatytus projektus vertino kaip argumentuotus ekonominiu požiūriu ir mano, kad visi jie turi perspektyvą. Pasak l. e. p. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algirdo Kamarausko, kompanijų norai dideli, bet pagrįsti.

Kada investiciniai projektai bus pradėti įgyvendinti, pasak ministro, priklausys ir nuo to, kaip greitai Susisiekimo ministerija kartu su Uosto direkcija ras galimybių jiems panaudoti ne tik iš uosto rinkliavų gaunamas pajamas, kurių pagrindu dabar yra sudaromos investicinės programos, bet ir pritraukti kaip įmanoma greičiau Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas. ES lėšos, ministro manymu, galėtų būti naudojamos gilinimo darbams.

Plėtojimo tarybos nariai replikavo, kad visą laiką jiems buvo aiškinama, jog uostas negali pretenduoti į ES paramą. Tačiau jie įsitikinę, kad tiek suomiai, tiek vokiečiai sėkmingai tuo naudojasi.

Kompanijų lėšos

Kitas finansavimo šaltinis - kai kuriems nedideliems infrastruktūros gerinimo projektams reikėtų naudoti pačių kompanijų lėšas. Pasak ministro, teisinė bazė tai daryti leidžia. Uosto žemės nuomininkas negali įgyti nuosavybės, bet jis turi teisę į išlaidų atlyginimą, pavyzdžiui, per žemės nuomos mokestį. Uosto infrastruktūros pagerinimo sutartis bus galima pasirašyti tik projektui raštu pritarus Finansų ministerijai. Sutartyse turės atsispindėti abipusiai įsipareigojimai.

Dar vienas variantas - ieškoti rezervų 2008-2013 metų Uosto direkcijos investicinėje programoje. Ji jau yra pasenusi, ją reikia peržiūrėti. Šiemet planuojamas 38 mln. Lt Uosto direkcijos lėšų trūkumas. Plėtojimo tarybos posėdyje jau nutarta kitiems metams atidėti žemsiurbės įsigijimą, ir 40-60 mln. Lt panaudoti infrastruktūrai gerinti.

Viena transporto grandinė

Ministras pabrėžė, kad šiuo sunkiu laikotarpiu, be visų kitų dalykų, turi būti labai patrauklūs ir mokesčiai uosto naudotojams. E. Masiulis sakė neįsivaizduojąs uosto darbo atskirai be geležinkelio. Uosto patrauklumas krovinio siuntėjui sumažės, jeigu jis susidurs su dideliais geležinkelio tarifais.

Susisiekimo ministerija jau atidavė uosto ir geležinkelio valdymą į vieno viceministro rankas. Tikimasi, kad uosto ir geležinkelio kaip vienos transporto grandinės suvokimas leis operatyviau spręsti iškilusius klausimus.

Pasak A. Kamarausko, iki 80 proc. krovinių į Klaipėdos uostą atvežami ir išvežami iš jo geležinkeliu, tad geležinkelio tarifai yra labai svarbi bendros krovinių gabenimo kainos dalis.

Dėmesys rezervinėms teritorijoms

Plėtojimo tarybos posėdyje pageidauta, jog būtų sudaryta 2-3 metų pastatų uosto rezervinėje teritorijoje išpirkimo programa, apskaičiuota, kiek tam reikia lėšų. Dabar uosto rezervinėje teritorijoje miestas nieko negali daryti, o Uosto direkcija nieko nedaro. Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, turi būti sudaryta gyventojų iškeldinimo iš rezervinių teritorijų programa. Be to, jis pageidavo, kad Baltijos prospekto panaudojimo ir pietinio išvažiavimo klausimai būtų svarstomi išsamiai ir atskirai.

Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas atkreipė dėmesį į tai, kad kurčiųjų mokykla iškelta, tačiau tame pastate nieko iki šiol nedaroma, jis ima kelti rimtų problemų. Viršininkas prašė paspartinti to pastato perėmimą, kol neįvyko rimtų nelaimių.

Vėl prašo laivo

Kaip ir praėjusiame Plėtojimo tarybos posėdyje, taip ir šį kartą Vidaus reikalų ministerijos atstovai kreipėsi dėl priešgaisrinės saugos laivo įsigijimo. Apie tokio laivo reikalingumą kalbama jau kelerius metus. Dabar, kai Uosto direkcija paieškos ir gelbėjimo laivą "Šakiai" perdavė kariškiams, problema iškilo dar aštriau.

Muitininkai pageidauja, kad skubos tvarka atsirastų Pilies pasienio kontrolės punktas. Jie prašo papildomai skirti lėšų Uosto direkcijos įgyvendinamos Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinės sistemos (KIPIS) trūkumams pašalinti.

Uosto kompanijos pageidauja dalyvauti vertinant jų nuomojamose teritorijose įgyvendinamų projektų rangovų parinkimo konkursų rezultatus. Jos nori matyti, kaip paskirstoma Uosto direkcijos sąmata.

Negabaritiniai kroviniai

Plėtojimo tarybai UAB Visagino atominės elektrinės atstovas pristatė galimybių transportuoti sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius iš Klaipėdos uosto ir miesto studiją. Joje aptartas maršruto iš Klaipėdos iki Visagino statybų aikštelės parinkimas ir techninės galimybės. Didžiausias krovinys - reaktorius, sveriantis 1033 t. Tačiau daugiausia būtų 250-500 t sveriančių krovinių. Jie būtų gabenami ištisus metus. A. Kamarausko teigimu, uoste yra krantinių, kuriose būtų galima krauti tokius krovinius, jokių papildomų sutvirtinimų nereikėtų.

Studijos rengėjai numato du maršrutų variantus - ir pietinėje, ir šiaurinėje uosto dalyse. Jie nagrinėjo krovinių gabenimą ir sausumos keliais, ir geležinkeliu, ir vidaus vandens keliais. Renkantis pastarąjį variantą kroviniai būtų plukdomi apie 200 km, o vėliau vežami sausuma.

Studijos rengėjai prašė Klaipėdos miesto vadovybės įgyvendinant sankryžų rekonstrukcijų projektus neužkirsti kelio negabaritiniams kroviniams gabenti. Tai reiškia, kad projektai turėtų būti šiek tiek pakoreguoti.

Kol nepateiktas techninis ekonominis abiejų variantų vertinimas, kurio tikimasi sulaukti rudenį, Plėtojimo taryba jokių sprendimų dėl negabaritinių krovinių gabenimo priimti negalėjo.

Vidmantas MAŽIOKAS