Žemės subnuomos uoste uždraudimas - politinis klausimas

Grįžtant prie temos

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus sako, jog subnuoma Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste uždrausta ne ministerijos iniciatyva. Tokį politinį sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į Vyriausybės rekomendacijas ir daugumos uosto kompanijų prašymą.

A. Vaitkus teigia negalįs sakyti, kad iki 2000 metų įstatymu buvo įvardinta, kad žemės subnuoma yra galima Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tačiau ji nebuvo ir uždrausta.

Paskui iki 2002 metų gruodžio 5 d. subnuoma buvo uždrausta. Vėliau priėmus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas vėl buvo suteikta galimybė subnuomoti uosto žemę. Šiemet spalio mėnesį Seimas priėmė sprendimą vėl ją uždrausti. Pasak A. Vaitkaus, per tą laikotarpį, kol subnuoma buvo leidžiama, nieko neatsitiko: nei uostas patyrė kokių nors nuostolių, nei gavo itin didelių pajamų.

Iniciatyvos ėmėsi asociacija

Tačiau subnuomos klausimu per pastaruosius dvejus metus buvo plačiai diskutuojama. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos iniciatyva šis klausimas pakartotinai iškeltas svarstyti Vyriausybės lygiu. Vyriausybė turėjo pateikti Seimui savo nuomonę šiuo klausimu. "Kadangi tai politinis klausimas, mes pasistengėme apklausti visas suinteresuotas puses. Galiu pasakyti, kad nesusidūrėme su didele nuomonių įvairove. Daugiausia buvo manančiųjų, jog subnuoma kelia tam tikrų pavojų. Beje, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba subnuomai nepritarė. Apibendrinusi visų institucijų nuomones, Vyriausybė informavo Seimą, jog subnuomai nepritariama",- sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius.

Vis dėlto kai kurie uostininkai mano, jog subnuomos draudimas kenkia verslui. Pasak A. Vaitkaus, ministerijai žinoma ir kita nuomonė, tačiau, kadangi jūrinis verslas yra gana specifinis, buvo atsižvelgta į daugumos jūrinių kompanijų nuomonę. "Verslas uoste vis dėlto nėra toks paprastas, kad bet koks draudimas turėtų trukdyti. Patyrę verslininkai sako, jog didžiausia valstybės pagalba verslui - jos nesikišimas į jį. Tačiau subnuomos atžvilgiu mes turėjo priešingą prašymą. Ją uždrausti siūlė patys verslo struktūrų atstovai",- sako A. Vaitkus.

Paklaustas, ar po kelių metų nebus vėl keliamas klausimas dėl subnuomos leidimo, A. Vaitkus atsakė: "Per dvejus metus net du kartus buvo keista nuostata subnuomos atžvilgiu. Aš neabejoju, kad prie žemės subnuomos uoste klausimo gali būti sugrįžta ir vėl, ir net gana greitai, kai bus naujas Seimas ir nauja Vyriausybė. Šis klausimas vis bus keliamas iš naujo, nes subnuoma duoda verslui dar vieną galimybę".

Teisė apsaugoti verslą

Nuo 1993 metų į Klaipėdos uostą investuota apie 1,5 milijardo litų. Daugiausia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo per pastaruosius trejus metus - po beveik 100 milijonų litų. Ankstesniais metais būdavo investuojama apie 40 mln. Lt. Tačiau reikia pasakyti, kad ir uosto kompanijų investicijos yra gana didelės ir skaičiuojamos milijonais litų.

"Tokių investicijų dėka krova Klaipėdos uoste pasiekė rekordinius skaičius. Suprantamas visų uosto kompanijų noras dar labiau didinti krovos kiekius, turėti kiek galima daugiau tranzitinių krovinių. Pastaruoju metu daug diskutuojama dėl to, kad krova Klaipėdos uoste turi mažėjimo tendenciją. Mes tą pripažįstame. Tačiau lygiai tokia pati tendencija yra ir pas mūsų kaimynus, išskyrus Rusijos uostus. Manyčiau, kad užsienio kapitalo nebuvimas mūsų uoste iš dalies yra nacionalinio kapitalo apsauga. Be to, subnuomos klausimą kėlė ir specialiosios tarnybos. Priminsiu, kad jau pradėjo galioti ISPS kodekso, susijusio su laivų, uostų ir terminalų saugumu, reikalavimai. Mums, palyginti su kaimynais, pavyko labai gerai juos įgyvendinti. Beje, susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pasirašė sutartį su Amerikos agentūra. Į Klaipėdos uostą atvyks Amerikos ekspertai ir vertins jo saugumą, rekomenduos, ką dar reikėtų padaryti. Būtent šiame kontekste subnuoma buvo nepageidaujama",- sako A. Vaitkus.

Paklaustas, ar tas subnuomos draudimas nepadarys neigiamos įtakos užsienio kapitalo atėjimui į Klaipėdos uostą, ministerijos sekretorius atsakė: "Šis klausimas turi būti užduotas ne ministerijai. Uosto krova yra privačiose rankose. Kompanijos, investavusios uoste šimtus milijonų litų, stengiasi apsaugoti savo verslą. Ar turi būti uoste užsienio kapitalas, ar ne, tai jų reikalas. Jos turi spręsti, kaip pritraukti krovinių, kaip sudaryti atitinkamas sąlygas savo verslui."

Aidas LAIVINIS