Kreipiasi skaitytojai
"Kuršių marių pakrantė atrodo taip, tarsi į vandenį būtų išpilti laivų dažai", - susirūpinimą "Vakarų ekspresui" pareiškė skaitytoja. Tačiau specialistai ramina, kad mėlynos nuosėdos - tik kasmetinio vandens žydėjimo pasekmė, o nerimauti dėl marių užterštumo nesą reikalo.
"Vakarų ekspreso" skaitytoja Indrė netikėjo, kad dėl ryškiai žydros spalvos nuosėdų marių pakrantėje ir itin nemalonaus kvapo kaltas žydintis vanduo.
"Dažnai atvažiuoju į pamarį ir pastebėjau, kad marių pakrantės būklė vis baisesnė: nemalonus kvapas, mėlynos nuosėdos, krūvos šiukšlių, baisi netvarka", - skundėsi skaitytoja.
Indrė atsiuntė ir ją nugąsdinusių marių pakrantės vaizdų nuotraukų, darytų ties Smeltės pusiasaliu.
"Girdėjom apie tai šimtus kartų. Jaudintis nereikėtų, tai - žuvę žalieji-mėlynieji dumbliai. Jie iš tikrųjų primena aliejinius dažus. Taip būna kaskart žydint vandeniui", - nuramino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Giedraitis.
Jūrinių tyrimų centro duomenimis, šiemet marių žydėjimui buvo palankios oro sąlygos. Jau ilgą laiką šią vasarą marių paviršiuje fiksuojama vidutiniškai 20 laipsnių Celcijaus vandens temperatūra. Dumblių liekanas į krantą sunešti padėjo ir vyraujantys vakarų, šiaurės vakarų vėjai.
Tiriant ilgalaikį Kuršių marių užterštumą, pavojaus taip pat nepastebima: maistmedžiagių koncentracija mariose nedidėja. Didžiausia ji išmatuojama centrinėje marių dalyje ties Nemuno delta.
Vandens bei dugno nuosėdų tarša sunkiaisiais metalais, nafta, pesticidais, detergentais ir kt. daugelyje marių rajonų mažėja. Tačiau didžiausi teršalų kiekiai Kuršių mariose, dažnai viršijantys didžiausią leistiną koncentraciją, kaupiasi ties Nida, Klaipėdos sąsiauryje ties uosto vartais bei Malkų įlankoje.
Justina GEDVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą