Žuvų aukcione mažmeninės prekybos nebus

Žuvininkystė

Žuvų aukcionas jau visiškai baigiamas statyti ir kovą pradės veikti, kaip ir buvo planuota. Deja, paprastas klaipėdietis šviežios, kokybiškos žuvies jame nusipirkti negalės. Miestelėnai ir toliau žuvį pirkti turės iš perpardavinėtojų turguje ir mokėti brangiau. Tačiau objektas naudingas žvejams, nes manoma, kad jo dėka padidės žuvies supirkimo kaina.

Tikimasi, jog pradėjus veikti vienam naujausių ir moderniausių aukcionų (Lenkijos aukcionui jau treji metai) Europoje, žuvis Klaipėdoje bus pardavinėjama civilizuotai, kaip ir pažangiose šalyse.

Klaipėdos aukcione apvaliuosius laikrodžius pakeis plazminiai ekranai. Nors pastarieji kainuoja brangiau, tačiau informacija bus labiau įskaitoma ir prieinama pirkėjams. Beje, antrame aukšte jiems bus įrengta 12 kompiuterizuotų darbo vietų.

Klaipėdos aukcionas bus įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) šalių aukcionų sistemą. Bus gaunama visa informacija apie tai, kas ir už kiek parduodama Nyderlanduose, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvos žvejai galės menkes ar kitas žuvis pristatyti ten, kur bus jų paklausa. Į mūsų šalį taip pat galės būti atvežta tokios žuvies, kokios pageidaus supirkėjai. Vienas Klaipėdos aukciono darbuotojas dirbs su ES aukcionais, o kitas - su Lietuvos supirkėjais.

Seimas pataisai nepritarė

UAB "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas" (KŽPA) direktoriaus Vaido Marcinkėno teigimu, tai, kad aukcione nebus mažmeninės prakybos - ne bendrovės kaprizai. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sukurti aukciono nuostatai ją draudžia. Žuvininkystės įstatymo pataisa, numatanti ir mažmeninę prekybą, buvo svarstoma Seime, bet jai nepritarta.

Kodėl aukciono pastate negalėtų būti ir kioskelis, atitinkantis visas sanitarijos normas, kuriame žuvies galėtų nusipirkti miestiečiai, ir pačiam V. Marcinkėnui nesuprantama. Pasak jo, dėl mažmeninės prekybos ŽŪM dar bando ginčytis ir derėtis. Galimas daiktas, ateityje valdžia pakeis savo nuostatą ir gyvenimas viską sustatys į vietas.

Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus, paklaustas, kodėl aukcione negali būti mažmeninės prekybos, atsakė: "Jis turi savo darbo stilių ir tvarką, jame vyksta tik didmeninė prekyba. Prieš pradedant projektuoti ir statyti aukcioną Klaipėdoje, mes lankėmės kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Anglijos, Suomijos, aukcionuose. Visur aukcionas - servisas žvejams. Pargabeno žuvį, atidavė aukcionui, ir ramu: žuvis bus išrūšiuota, parduota, penktą dieną gaus pinigus."

Pasak V. Petkaus, klaipėdiečiai po vieną neitų į aukcioną pirkti žuvies, ją čia įsigis turgaus prekiautojai. Departamento direktoriaus manymu, aukcionas galėtų turėti savo tašką turgavietėje. Beje, žvejams ne kartą buvo siūlyta Klaipėdos, Gargždų, Plungės, Mažeikių ir kt. miestų turgavietėse išsipirkti vietas, pasamdyti pardavėjus ir apsieiti be perpardavinėtojų. Tačiau tai jų nedomina.

Brangiausiai kainuos statybos

Be pridėtinės vertės mokesčio, žuvų aukcionas Klaipėdoje kainuos 5 mln. 648 tūkst. Lt. Trys ketvirtadaliai lėšų - 4 mln. 200 tūkt. Lt - skirti iš ES fondų, o vienas ketvirtadalis - 1 mln. 400 tūkst. Lt - iš valstybės biudžeto.

Atlikus darbus, surašomas aktas, kuriame nurodyta, kiek jie kainavo, ir pateikiamas prašymas apmokėti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tokių prašymų iš viso bus 7. Šeši jau pateikti, liko paskutinis - 626 tūkst. Lt. Apie 300 tūkst. Lt reikės statybos ir montavimo darbams. Sausį per dvi dekadas jau panaudota apie 100 tūkst. Likę pinigai skirti galutinai atsiskaityti su technologinių ir telekomunikacinių įrengimų tiekėjais.

Brangiausiai kainavo statybos ir montavimo darbai - apie 4,2 mln. Lt. Informacinė ir technologinė įranga - apie 1,5 mln. Lt. Informacinė įranga, reikalinga internetinei prekybai, skaičiuojant ir montavimo darbus, kainuos 933 tūkst. Lt.

Pernai kovo 31 d. pradėtus aukciono statybos darbus atlieka konkursą laimėjusi AB "Klaipėdos hidrotechnika". Pastatas jau pastatytas, dabar klojamos glazūruotos plytelės ir ruošiamasi dažyti sienas. Katilinė jau veikia visu pajėgumu. Turima sava šiluma, vanduo ir dujos leidžia nestabdyti darbų esant šaltam orui. Šiuo metu montuojami šaldymo sistemos įrengimai.

Baldai ir visa technologinė įranga jau pagaminti. Žuvų rūšiavimo, dėžių plovimo mašinos - Latvijoje, dėžės, padėklai - Estijoje, ledo generatorius - Vokietijoje ir Olandijoje. Informacine įranga rūpinasi konkursą laimėjusi Lietuvos UAB "Informacinės technologijos".

Pasirašytos kelios sutartys

Nelaukiant, kol bus baigti statybos darbai, paraleliai atliekami ir visi kiti būtini organizaciniai dalykai. Planuojama, kad KŽPA dirbs per 20 žmonių. Kol kas dirba tik patys pagrindiniai - aukciono vedėjas, technologas, energetikas, du vadybininkai, vyr. buhalterė ir jos pavaduotoja. Kiti, pavyzdžiui, 4 žuvies rūšiuotojai, bus samdomi vėliau. Technologas turės atsakyti už žuvies kiekybę ir kokybę. Jis jau komunikuoja su veterinarijos tarnyba, rūpinasi aukciono sanitariniu pasu.

Aukciono vedėjas - atsakingas už pelningą žuvies pardavimą. Jis turės apibendrinti visą turimą informaciją, po kiek žuvis parduodama kituose Europos aukcionuose, ir nustatyti žuvies kainą Klaipėdos aukcione.

Pasak V. Marcinkėno, turės atsirasti bendradarbiavimas tarp žvejų, aukciono ir žuvies supirkėjų. Žvejai įsitikins aukciono nauda, jeigu jų pajamos realiai didės. Prognozuojama, kad žuvų supirkimo kainos padidės 15-20 proc., tačiau tai dar neįrodyta.

Kaip seksis aukcionui bent jau iš pradžių, pasak V. Marcinkėno, nežinia, nes analogo nėra visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, nei Latvijoje, nei Kaliningrado srityje. Teks skintis kelią į rinką.

Tačiau V. Marcinkėnas nepritaria skeptikų nuomonei, kad žvejai aukcione žuvies nepardavinės. Pasak jo, jau dabar aukcionas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su kai kuriomis žvejybos įmonėmis Rusnėje ir Kintuose bei supirkėjais ir šioje srityje dirbama toliau. Baltijos jūroje žvejojančių laivų yra 43. Aukciono vedėjas ketina susitikti su jų savininkais ir kalbėtis. Be to, klaipėdiečių aukcionu jau domisi švedai, suomiai, vokiečiai.

Monopolio nebebus

Aukcionas Klaipėdoje priims iš žvejų visas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose sugaunamas žuvis ir parduos. Supirkėjas pinigus turės pervesti per kelias darbo dienas tiesiai į žvejybos įmonės sąskaitą, o aukcionui - tik 3,5 proc. nuo parduotos žuvies kainos. Supirkėjui bus leidžiama dalyvauti aukcione tik tada, jeigu įrodys, kad yra mokus. Už pardavimo paslaugą iš žvejų aukcionas ims 3 proc. nuo parduotos žuvies kainos.

Vienu metu Lietuvos žvejai parduoti žuvis plukdydavo į Daniją, į Bornholmo salą. Paklaustas, ar danai Klaipėdos aukcioną vertina kaip naują konkurentą rinkoje, V. Marcinkėnas atsakė: "Danai žino apie mus. Ne veltui viena iš Bornholme dirbusių kompanijų "Espersen Lietuva" Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje atidarė menkės filė gamybos įmonę. Menkes iš Lietuvos ir Latvijos žvejų superka UAB "Provit Industria" ir pristato "Espersenui". Atsiradus žuvų aukcionui, pasak V. Marcinkėno, arba bus du supirkėjai, arba "Provitas" irgi pirks menkes aukcione.

Esant vienam supirkėjui pasitaikydavo atvejų, kad žvejai, tikėdamiesi gauti už menkės kg 5 Lt, patirdavo nuostolių, nes "Provitas" pasiūlydavo tik 4,2 Lt. Nebeturėdami kur dėti žuvies būdavo priversti parduoti ir už tokią kainą. Arba, sakykime, kai menkė būdavo įvežama iš Kaliningrado srities ir Latvijos, iš Lietuvos žvejų ji nebebūdavo superkama. Be to, žvejams tekdavo vargti norint atgauti pinigus už parduotą žuvį. Klaipėdoje pradėjus veikti aukcionui tokių dalykų nebeturėtų būti.

Po 5 metų - žvejų savivaldai

KŽPA turės išsilaikyti iš tų 6,5 proc. nuo parduotos žuvies kainos: mokėti atlyginimus, mokesčius, už vandenį, elektrą, dujas ir t. t. Valstybė jos nedotuos. Tačiau ji - ne pelno siekianti organizacija, tad aukciono atsipirkimas neskaičiuojamas.

Pasak V. Marcinkėno, kitų šalių aukcionų pavyzdžiai rodo, kad galų gale jie yra atiduodami žvejų savivaldai. Olandai aukcioną savo žvejams pardavė už vieną guldeną, Anglijoje uosto direkcija tik nuomoja patalpas aukcionui, jis priklauso žvejams.

Žuvų aukcionui valdyti ŽŪM įsteigė UAB "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas" 2004 m. rugpjūčio 6 d. Jos įstatinis kapitalas buvo 500 tūkst. Lt, dar 500 tūkst. Lt skirta administravimo išlaidoms. Po to, kai aukcioną įvertins valstybinė komisija, po jo priėmimo akto apsirašymo aukcionas taps šios bendrovės turtu ir jos įstatinis kapitalas bus jau daugiau kaip 6 mln. Lt. Bendrovės veiklą kontroliuoja steigėja, aukščiausias valdymo organas - stebėtojų taryba. Pasak V. Marcinkėno, kontrolės KŽPA netrūks jau vien dėl to, kad aukciono statybai buvo naudojami ES pinigai.

KŽPA penkerius metus negali keisti veiklos pobūdžio. Visą šį laikotarpį bendrovė bus valstybės įmonė ir tarnaus žvejams. Jam pasibaigus, aukcionas gali būti parduotas už akcijas ar padovanotas už 1 Lt žvejams. Tada jie patys jį valdys, patys nusistatys kainas.

Aukcionas statomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai valdomoje žemėje, žvejų uostelyje prie krantinės. 10 tūkst. kv. m teritoriją ji yra išnuomojusi 25 metams AB "Senoji Baltija". Pastaroji 4 tūkst. 240 kv. m (pastatas užima 900 kv. m) teritoriją subnuomojo KŽPA. Tai padaryti buvo leista remiantis atskiru Vyriausybės nutarimu. Ši bendrovė buvo paskutinė Klaipėdos uoste, kuriai dar buvo leista subnuomoti teritoriją, paskui subnuoma Klaipėdos uoste buvo uždrausta.

Kad neatsitiktų taip, jog kokia nors krovos kompanija, ateityje nusipirkusi aukcioną, jį nugriautų ir imtųsi krovos veiklos, kad aukcionui statyti skirti pinigai nebūtų paleisti vėjais, numatyta, kad aukcionas ateityje turi atitekti tik žvejų organizacijoms.

Dalia BIKAUSKAITĖ