Gyvenimas ne tik pro langą: kuria koja teisingai išlipti iš lovos?

59-oji istorija: kuria koja teisingai išlipti iš lovos?

Gegužės 27, trečiadienis.

Kaimynės padovanota petunija kone kas dešimt minučių išskleidžia žiedą. Vaizdas toks, kad netrukus tai bus raudonas kupolas - žalių lapų nebesimatys.

Džiaugiasi mano širdis.

Bet ta besidžiaugiančia širdimi reikėtų bent kiek pasirūpinti.

Per karantiną pamėgau ankstyvus rytus. Kai visai nebūtina kas keliolika minučių žvilgčioti į laikrodį - ar neatsilieku nuo įprastinės rutinos: švarintis, gražintis, ką nors įsimesti į skrandį. Pasipuošti - ir paknopstom su vėjeliu į dienos sūkurį.

Pasirodo, galima ir nepaknopstom. Ir tai vėl yra karantininis atradimas, kai, nusileisdama į pakalnę ankstyvą rytą nesutinku nė dūšelės.

Užtat dviračių taku matau su šiaurietiškom lazdom atspyruokliuojantį moterų būrelį. Atrodo, jos turi ir vedlę.

Iš moterų veidų tiesiog trykšte trykšta dabar taip madingas POZITYVAS. Nieko nuostabaus. Taip ir turi būti, kai tu nugali save išsirisdamas iš lovos ir čiupdamas kampe pastatytas lazdas. Jas ir save "paleidi" dirbti.

Bet, matyt, iš lovos buvau išsiritusi ne ta koja...

Mano niekam tikusios verslui smegenėlės pradeda suktis visai ne pozityviai: kaži kiek milijonų susikrovė tų lazdų išradėjas? Jau parėjusi namo puolu "gūglintis". Tas išradėjas, turbūt įslaptintas.

Ir kažin ar tos lazdos koks išradimas? Gal tik slidžių lazdų pritaikymas, kai to sniego vis mažiau arba ir visai nėra.

Ir dar galvoju, - ar tas visai nepigiai kainuojančias lazdas neatstotų kokie alksnio pagaliai? Be jokių antgalių ir kitų "pričindalų".

Ne, reklamos mums yra įpiršusios, kad tik tos lazdos išgelbės mūsų prie kompiuterių susmegusius stuburus, kad tik jos suteiks gyvenimo džiaugsmo. O kad jis būtų dar didesnis, prie tų lazdų dar reikia specialių batų, specialios aprangos.

Žodžiu, mūsų gyvenimo džiaugsmui jau dirba visa pramonė.

Tik tu pirk, tik tu vartok. Na, lygiai tas pat yra su bet kuria kita mūsų gyvenimo vartojimo sfera - automobiliais, kompiuteriais, madų pasaulio vėjais.

Ir visas tornadas - su mobiliaisiais, išmaniaisiais telefonais. Kurie pagal pasaulinių sąmokslų teorijas galų gale pasirodo besą paprasčiausi "čipai", kažkam teikiantys informaciją, kokios tavo pajamos, ką tu perki ar parduodi.

Gal iš tiesų ne veltui visos gyvenimo funkcijos vis labiau persikelia į juos?

Vienas, dar laukiniais devyniasdešimtaisiais prakutęs ponas su tokia nostalgija pradėjo kalbėti apie tuos pirmuosius mobiliuosius telefonus, kuriuos kažkas buvo praminęs plytomis, - patvarūs, nedūžtantys, per kelias valandas neišsikraunantys.

Ai, gal iš tiesų ne ta koja išlipau iš lovos? O, beje, kuria reikėtų "teisingai" išlipti?

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia