Gyvenimas pro langą: Kai įmeni mįslę
Gyvenimas pro langą: Kai įmeni mįslę

175 - oji istorija, kovo 1, pirmadienis

Ir šįryt, jau kiek padilęs Mėnulio pilnaties bliūdas, virstantis elipse, žiopso pro langą. Termometras balkone irgi rodo "elipsę" - 0. Pirmoji kalendorinio pavasario diena. 

O per radiją girdžiu kažkokią jauniklę, klausinėjančią ponios, kaip užsiauginti svogūnų laiškų ant palangės. Man jos klausimai atrodo tokie juokingi...

Tokių "konsultacijų" tikrai nereikia, nes pavasariais šviesaus atminimo mama tas palanges paversdavo tikromis svogūnų plantacijomis: pintame krepšelyje tarp svogūnų galvučių aptikusi kokį, iškišusį žalsvą "ūselį" - į stiklainiuką su vandeniu, ir po kokių 5 - 7 dienų jau čečkavodavo svogūno laiškus į salotas ar sriubą. Tą jos "praktiką" esu perėmusi ir aš. Ant mano palangės plantacijų nėra: užtenka trijų - keturių stiklainiukų, kad turėčiau žalių svogūnų laiškų...    

...Nebesistebiu, nebesistebiu, nebesistebiu...

Nebesistebiu, kodėl mūsų mažą žalią šalį užvaldė trinkelizacija, betonizacija, gyvenumųjų namų statybų kvartalų tarsi krematorijų virtinės projektai...

Na, viena paskatų visiškai aiški nuo pat pradžių pradžios - eurobabkių įsisavinimas. Kaip jis vyksta, dažnas apytikriai nutuokiame...

O, bet, tačiau, kadangi - tik vakar iš botanikos profesorės sužinojau: mokyklose nebėra botanikos pamokų. Nežinau, prieš kiek laiko švietimo reformų reformos iš programų išgujo botanikos pamokas kaip visiškai nereikalingą balastą.

Juk gyvenantiems iš prOjektų apie feminizmą, lygybę, brolybę, lytiškumą, belytiškumą ir polytiškumą - nafik toji botanika reikalinga...

Nu, tai spaudantiems klaviatūrų mygtukus, ar išaiškinsi, kam ir kodėl reikalingas medis, žolė, pievos?

Ar išaiškinsi, kad pievose "ganosi" bitės. Ir, jeigu nenori peršalęs srėbti kitaiską dirbtinį medų, turėtum galvoti prieš užbetonuodamas pievą.

Turėtum galvoti ir prieš iškirsdamas ąžuolus Gedimino kalne. Ir ypatingai turėtum galvoti su prOjektais kam nors įsprausdamas į rankas kirvius, benzopjūklus, žoliapjoves ir nuolat zirziančias žoliapjoves - robotus, tarsi išprotėjusius vis skutančius ir skutančius žolę iki gelmių. Kol šioji ir nebeatauga. Dingsta darbščiosios skruzdėlytės, nebeatskrenda bitutės. Pagaliau ir niekadėjos musės žiedadulkių nuo vieno žydinčio medžio neperneša kitam. Vadinasi, vaisių neužmegs obelys ir kriaušės. Bent jau tiek iš botanikos reikėtų žinoti. Tiesiog privalu žinoti.

Bet toji botanikos profesorė yra įsitikinusi - dar keli dešimtmečiai, ir pamatyti žolės keliausime į kokius nors gamtos muziejus.

Šimtamečių ąžuolų, liepų, beržų, ko bloga, irgi nebebus išlikę. Nes tūkstančiai iškirstų girių ir miškų hektarų bus užsodinti žemaūgiais medeliūkščiais, už didelius pinigus pirktais svečiose šalyse.

Taigi, toje botanikoje reikėtų bent kiek raukti. Na, kad ir pradžiamokslio lygyje: medžiai - miesto plaučiai. "Sodai" daugiaaukščių terasose niekada neatstos pievų, tuo labiau - girių ar medžių paunksmės gatvėse ir trinkelizuotuose, betonizuotuose skveruose.

Ir ko gera, tas botanikas pirmiausiai reikėtų grūsti į subetonėjusias architektų smegenis. Na, ir politikams, ar save jiems prisiskiriantiems, irgi bent botanikos pradžiamokslio į galveles pakratyti, manyčiau, irgi praverstų.

Taigi, toji botanikos profesorė padėjo man įminti mįslę, kodėl taip negailestingai betonuojami, trinkelizuojami pilių, dvarų parkai. Nes niekam nebereikalinga BOTANIKA. Ar tikrai? Net jos pradžiamokslis?    

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia

Raktažodžiai
Sidebar placeholder