Gyvenimas pro langą: kam skambina varpai?

Gyvenimas pro langą: kam skambina varpai?

26-oji istorija: kam skambina varpai?

Balandžio 24, penktadienis, 8.30 val.

Po vakarykščio emocijų, mega emocijų, pliūpsnio per karantininį gimtadienį, šiandien pabudau vėliau.

Girdžiu - žmonės jau dirba. Žinoma, puolu pirmiausiai prie lango. Pluša dviese. Bet jau ne dujų vamzdžių klojėjai, o tranšėjų užkasėjai.

Jau užraustos nuogos eglutės šaknys, dėl kurių taip sielvartavau kelias savaites. Gaila, kad nepamačiau to momento, kaip tai buvo daroma. Jau baigiama pilti žvyrus, juos trombuoti ir pradėtos dėlioti prieš kelias savaites išluptos kiemo trinkelės (jos buvo tvarkingai sudėliotos į krūvą, kiek stebiuosi,- niekas į jas nepasikėsino, neišvogė...).

Atrodo, vyrai dirba tvarkingai. Retkarčiais užverčia galvas į mano buto neplautus langus.

Na, šioje vietoje man proga susireikšminti: aha, skaito serialą "Gyvenimas pro langą", o gal darbdaviai įspėjo čia jiems "neprisipaškudyti".

Kai susiduria žvilgsniai, ir man nejauku, ir jiems, ko bloga, nemalonu. Juk - kas patiria "kaifą", kai dirbančiam už nugaros stovi koks prievaizdas? Man tai visškas šokas, kai už barškinančios kompiuterio klaviatūrą, kas nors stovi už nugaros, stebėdamas, kaip netobulai tą darau...

Koks bus tų dviejų vyrų darbo rezultatas, galėsiu įvertinti tik po to, kai jie "sukals" visas trinkeles į vietą. Ir - ar neliks "kuprų", kurias labai dažnai pastebiu gatvėse, šaligatviuose po kokių atgrubnagių atlikto panašaus darbo po visokių remontų.

Na, o anksčiau dėl "smigusio" kompo turėjusi daug tarsi kokia Brauno dalelė judesių zigzagais trajektorijų, "neapdainavau" išgirsto bažnyčios varpų skambėjimo prieš 12 val. dienos. Išėjusi į balkoną papietauti, kramsnojau ne viena,- apačioje, vamzdžių klojėjų mašinoje, taip pat pietavo. Jie "sausai", užsigerdami kažkuo iš plastmasės "bambalių", aš prabangiau - "sausai", bet gurkšnodama balintą kavą. Ir - varpų skambėjimas.

Atrodo, nuo šv. Kazimiero bažnyčios pusės. Nes kartais, pučiant vakarų vėjui, girdėdavau ir pranciškonų bažnyčios varpų garsus. Suklūstu - negi varpai kviečia pamaldoms? Puolu skambinti "varpais", t.y. telefonu, ir aš. Dvasininkams, kurių kontaktus turiu. Kaip koks Ernestas Hemingvėjus noriu išsiaiškinti, kam skambina varpai? Niekas neatsiliepia. Skambinu nuoširdžiai tikinčiai bičiulei, kuri labai gerai gaudosi bažnytiniuose ritualuose. Ji irgi nežinojo, kodėl tie varpai galėtų skambėti. Tik spėjo: gal tai yra kvietimas "Viešpaties angelo" maldai? Pasak jos, visose dabar tuščiose bažnyčiose dvasininkų maldų ritualai nepakito - jie meldžiasi dėl dabar mums svarbiausia: "koronės" užkardymo.

Vadinasi, varpai skambėjo ir man, kad jungčiausi prie jų maldos. Turbūt. O aš neprisijungiau...

Užtat iš bičiulės sužinojau, kad 20 val. vakare - skamba tie varpai ar ne - ne tik Lietuva, visas pasaulis meldžiasi dėl tos pačios "koronės" pažabojimo.

Kol rašau šį tekstą, vis pribėgu prie lango - kaip sekasi trinkelių "kalikams"? Kol kas darbo broko nepastebiu. Žiūrėsim, kai dugną dėsim...

Žinau, kad į serialą "Gyvenimas pro langą" įnikusius skaitytojus šiandien nuvyliau. Nes jau vakar buvau virtualiai tampoma už skverno: kaip šventi, kaip šventi karantininį gimtadienį?

Šiandien pasakysiu tik tiek: vakar jaučiausi vos ne pasaulio bamba, nes buvau sveikinama ir iš tolių toliausių. O per tai atsivėrė ir kai kurių fb draugų istorijos. Šiandien, ak, ak, gimtadienis tęsiasi, tebeplaukia pavėlavusiųjų sveikinti pranešimai.

Karantininio gimtadienio "ataskaita" - rytoj. Man atrodo ji bus įdomi. Ar iš tiesų - vertinsite Jūs.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder