Gyvenimas pro langą: karantininis gimtadienis

Gyvenimas pro langą: karantininis gimtadienis

25-oji istorija: karantininis gimtadienis

Balandžio 23, ketvirtadienis.

Patys suprantate, "koronės" rizikos asaba jau daug tų gimtadienių šventė. Įvairių jų būta, ypač triukšmingi būdavo jubiliejiniai.

Ak, dvidešimtasis dar Turgaus gatvės name ant ąžuolinių parketų. To meto, dabar sakytume pop megažvaigždė, kuris buvo vienos mano draugės kavalierius, tarsi "Ilgiausių metų" traukė: "Jau vyšnios žydi pačiais gražiausiais žiedais". Dainavo taip gražiai, kad tuomet dar P. Cvirkos g. praeiviai, o jų būta "sočiai" dienos metu, užvertę galvas klausėsi...

25 - metis prie jūros, kai suvažiavo studijų draugai iš universiteto. O vakare, jau namuose toje pačioje Turgaus gatvėje, atidundėję iš Vilniaus susijungė su klaipėdiškiais. Buvo toks "tūsas", kad mama išsigando. 24 val. ji man pašnabždėjo: "Baikit uliones,- ką kaimynai pasakys?"

O apie nakvynes vilniškiams tai juk nebuvau pagalvojusi. Padėtį gelbėjo viena "Žilvino" ansamblio šokėja, kuri jau buvo gavusi vieno kambario butuką viename iš pirmųjų Klaipėdos daugiaaukščių. Ten ir sugarmėjome - gal kokie 30. Dabar galvoju, - kaip mes ten sugebėjome tilpti? Kažkaip tilpome. Nakvynės, žinoma, neprireikė. Buvo linksma. Ir jūra iki kelių.

Ak, 40. Aš po studijų ir "blūdijimo" po įvairias redakcijas Vilniuje, vėl Klaipėdoje. Cha, - gimtadienis "Vėtrungės" restorane. Baliuje didžiausia svečių dalis - "Tarybinės Klaipėdos" bendradarbiai. Kai pirmadienį susirinkome į darbą, ir pasklido gandas koks "krūtas" buvęs "tūsas", viena bendradarbė teiravosi, ar man negaila išlaidų? Nė kiek. Tuo labiau kad tą naktį sprogo Černobylis, o mes buvom priėmę gerą dozę "antiradiacijos".

Buvo, buvo ir dar "šumnesnių" tų jubiliejinių gimtadienių. Bet negi "užknisiu negyvai" skaitytojus?

Šiemet mano gimtadienis ne jubiliejinis - karantininis. Ir šiemet "pokylio" salė bus du balkonai - kaimyno ir mano. Jis yra pagrasinęs: jei ką, prisimink, kad dar yra likę tavo "Sambuko" (su kaimynu ir jo žmona aptarinėjome namo būties ir buities reikalus). Tik nežinau - jis ar aš turėsiu "paduoti" signalą "įkalti čierką" anyžinės? Bus matyti, įvykių nereikia skubinti. Jeigu "koronė" nenudaigos, bus ką prisiminti...

Ne iš jubiliejinio, eilinio gimtadienio. Bet visai kitokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder