167 - oji istorija, vasario 20, šeštadienis
Ogi tuo, kad pro besisklaidantį r0ką pro langą matau poną, besileidžiantį kalneliu. Jo rankoje - meškerė. Blyksteli klausimukas - kažin, ar Marse būna rūkai? Tiek, kad planetoje žuvų kaip ir nėr, lyg ir žinau. O gal?
Tuo Marsu, net kai dainuodavo - ir Marse obelys žydės - niekada ypatingai nesidomėdavau.
Net rugsėjyje, kai, atrodo, visas dangus nusagstytas žvaigždžių deimantais ir pradeda lakstyti perseidai, nežinau, kur to Marso ar Jupiterio dairytis.
Kai NASA marsaeigis sėkmingai nutūpė tame Marse, per radiją girdžiu: "nusileido ant žemės". Na, ir pradėjau savo pilkąsias smegenų ląsteles krutinti - ar tikrai ant žemės? Gal ten kokie molibdenai, cirkoniai, dubniai iš Mendelejevo elementų lentelės? Beje, pasižvalgiau ir toje nuo vidurinės mokyklos laikų primirštoje lentelėje.
Vaje, savo amželį baigiu nugyventi, o kiek joje man visai nepažįstamų metalų ir nemetalų pavadinimų...
Atsiprašau, - gal ką ir įžeisiu: įtariu, kad iš Mendelejevo lentelės daugelis, nors auksais sidabrais ir platinomis visai neaptekę, tik aurum, silver, na, dar platiną - ir teprisimename. Jei toliau nesirinkome kokią chemiją studijuoti.
Dmitrijus Mendelejevas - rusų chemikas, žinomas savo sukurta periodine elementų lentele. Mendelejevas 1869 m. sukūrė cheminių elementų lentelės versiją, kurioje 69 elementai surikiuoti pagal atominę masę ir valentingumą, taip pat numatytos vietos dar neatrastiems aštuoniems elementams.
Tokia buvo pirminė Mendelejevo lentelė - su 69 elementais ir 8 tuščiais langeliais dar neatrastiems elementams.
Atvirai ir nuoširdžiai prisipažįstu: dabartinėse lentelėse, o tiksliau pagal visokias ten mases ir valentingumus skaičiuoklėse, ko bloga, ir velnias kojas susitraškintų. Sako, kad visokie elementų atradėjai ir išradėjai milijonus moka, geisdami į tas skaičiuokles patekti.
Kaip prognozuoja visokie mokslinčiai, marsaeigio surinkti duomenys, žinoma, jeigu tame Marse po 200 m per parą ropos sėkmingai, bus žinomi tik... po 10 metų. Galiu ir nesulaukti skaičiuoklių užpildymo tąsos.
O juk būtų įdomu sužinoti, kas slypi Marse, palyginus su Žeme...
Na, matote, kokie krūviai tenka pilkosioms smegenų ląstelėms, kai bent kiek duodi joms peno.
Kiek jas gali "penėti", besidairydamas pro langą? Ale ir čia galvosūkių pakanka, - stebint "lunaparką" mokyklos statybose. Žinokit, "lunaparkas" veikė net Vasario 16 - ąją. Pasišviesdami galingais prožektoriais "aria" turbūt dviem pamainom ir darbo dienomis.
Tikriausiai Lietuvos šimtmečio mokykla su triūbomis bus atidaryta šių metų rugsėjo pirmą dieną su puokštėmis gėlių.
Kažin, ar joje bus domimasi Mendelejevo lentelėmis ir paskui ją pažirusiomis skaičiuoklėmis? Nors ir kaip bodėtumėmės mokslininkų dažniausiai visai nesuprantamomis "publicistikomis", vis dėlto kažkuria kryptimi judama į priekį.
Ir, žinokit, tas marsaeigis "užkūrė" tokią minčių pirtį, kad pagalvojau: koks įdomus tas chemijos mokslas...Gal reikėtų pavaryti į III amžiaus universitetą? Jei jame chemijos mokslų kursas yra...
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą