Gyvenimas pro langą: Tulpė, „nurovusi stogą“

Gyvenimas pro langą: Tulpė, „nurovusi stogą“

41-oji istorija: Tulpė, „nurovusi stogą“

Šeštadienis, gegužės 9 d.

Mea culpa, mea culpa, mea maxima culpa (esu kalta, esu kalta, esu labai kalta), nes neištvėriau, kai klasės draugas paskambino pranešti - jo sode jau obelys žydi.

Tas obelų žydėjimas signalas klasės draugams susitikti. Suabejojau - visi jau rizikos grupės...

Kai bandžiau išsiaiškinti kitų nuomones, jos buvo vieningos,- kai baigsis karantinas. Kai jis baigsis, gal jau obelys bus vaisius sunokinusios?

Su klasės draugu, o su juo - ypatingas ryšys, nes mudu vieninteliai nuo pirmos iki vienuoliktos nebuvom išskirti "optimizuojant" klases ar pagal užsienio kalbos pasirinkimą perskirstant, klasiokams pasirenkant "profkes" ar technikumus, mažėjant mūsų skaičiui, na, ir t.t. Žodžiu, su tuo klasės draugu esam beveik "oksfordiniai".

Kadangi trijų metrų atstumas - garantuotas, birbiu į žydinčias obelis žiūrėti ne pro langą. Dar sykį tyrinėdama ne tik obelų, bet ir žydinčių trešnių, kriaušių žiedų kekes, vis labiau širstu ant Lietuvos valdininkų, kaip tas trinkeles, brukančių sakuras, sakuras ir dar kartą sakuras. Ai - tiek to...

Besigėrint lietuviškų vaismedžių grožybėmis, akis patraukia tulpių žiedai. Vaje, tarsi bijūnai. Nebuvau mačiusi. O viena tulpė tarsi kelių spalvų ledai indelyje. "Tai iš vaikų padovanoto svogūnėlio išsikvarbatkavo. Ji vadinasi "Lauktuvės iš Amsterdamo". Kiekvieną pavasarį vaikai prašo atsiųsti jos, žydinčios, nuotrauką",- paaiškino klasioko žmona. Ji šiame plote karalienė, tulpių auginimo ne parduoti, o patiems pasidžiaugti karalienė. Iš klasioko kiemo išbirbiu su tulpės tarsi bijūnas žiedu. Šiandien šeštadienis, pirmiausiai prabudus akį ji ir kliudo.

Nebėgu prie lango, lendu į internetines džiungles išsiaiškinti pirmiausiai dėl to tulpės žiedo "Lauktuvės iš Amsterdamo". Deja, tokios tulpių rūšies ir kilmės aprašymų neaptinku. Užtat randu štai kokią informaciją:

"XVII a. viduryje, vadinamuoju Olandijos „aukso“ amžiaus laikotarpiu, olandai taip pamėgo iš Osmanų imperijos atkeliavusias tulpes, kad kai kurios jų veislės rinkoje buvo parduodamos net už 100 tūkst. guldenų. 1623 metais vienas svogūnėlis populiariausių tulpių rūšių kainavo 1 000 guldenų, tuo tarpu vidutinio olando metinės pajamos tais laikais buvo 150 guldenų. Karštinė tapo visuotinė, žmonės, vildamiesi greitai praturtėti, ėmė parduoti namus, žemes ir pirko tulpių svogūnėlių. Tačiau viltis greitai praturtėti sudaužė 1637 m. vasarį staiga kritusios tulpių kainos."

Ieškau daugiau žinių apie tulpes. Žinokit, tos 10 tūkstančių tulpių veislės "nurovė stogą" panašiai kaip dabar siautėjantis "koronės" virusas, kai kiekvienas jau turime "nuosavas" teorijas, iš kur jis atkeliavo, kaip paplito. Ir... vardan ko paplito.

...Jeigu susižavėtumet ta tulpių rūšimi "Lauktuvės iš Amsterdamo", ir, kai atsinaujins skrydžiai į Nyderlandus, garantuoti negalėčiau, kad, įsigiję svogūnėlių, nebūtinai sulauksite sužydint įvairių spalvų "ledų" porcijos.

Patikrinta: prieš keletą metų kolegė savo gėlynui prie namų Keukenhofo gėlių parke prisipirkusi patikusių tulpių rūšies svogūnėlių įsitikino - rezultatas būtų buvęs tas pats, jei iš močiutės Lietuvos turguje pirktų. Tik kainos visai kitos...

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder