172 - oji istorija, vasario 26, penktadienis
Jau saulutė braunasi dienoti, o mėnulio pilnaties bliūdas tebepliskina pro langą. Kažkada, kai apie siautėjančius virusus tik fantastiniuose romanuose skaitydavome, su drauge, anksti atvažiavusios prie jūros, stebėjomės tarsi saulės palydėti atgarmėjusios: išblukęs didžiulis mėnulio bliūdas leidosi į jūrą, o saulė jau kybojo už nugaros... Gali būti, kad ir šiandien ankstyvi jūros lankytojai panašų vaizdą galėjo stebėti.
...Manęs klausinėja: a skiepyjaisi, a skiepyjaisi? Kiek žinau, o gal nežinau - pirmiausiai skiepyjami jau sulaukę 80. Nesendinkit klausdami. Ir taip sena...
O viena draugė pranešė: "Lydėjau 85 metų tėvelį skiepytis. Davė tris popierius užpildyti. Viename klausia: "Ar alergiškas vakcinos sudedamosioms dalims?" Nei tėvelis, nei aš nežinome. O parašu reikia patvirtinti: "Man paaiškino apie vakciną, jos poveikį." NIEKAS neaiškino, bet - pasirašyk!
Vienas iš trijų popierių buvo instrukcija, kaip saugot vakciną, kaip transportuoti, kur šaldyti, kaip atidaryti ir kaip/kuo atskiesti. Ar tai svarbu skiepijamajam?
Paprašiau raštu info dėl galimų blogybių. Tokią informaciją gali skaityt tik vietoje, nes poliklinika turi tik 4 (tik keturis!) laminuotus lapus su šia informacija. Ir jos nedalina. Jei kas domisi poveikiu, - arba skaito vietoje, arba kopijuoja.
Dabar turiu žinių, ir mudvi su Tavimi galėtume užsiimti vakcinų transportavimu ir skiedimu! O kokios vakcinos sudedamosios dalys, įtariu - pasaulinė paslaptis."
Na, draugė turi humoro jausmą. O aš, atrodo, jį kažkur prateriojau. Nes, paskaičiusi apie globos namuose paskiepytus 15 senolių, iš kurių 14 susirgo (ne dvi dienas...), pirmiausiai pagalvojau - gal vargšiukams suleido kokį fiziologinį tirpalą, o vakcinas panaudojo "pagal paskirtį" - giminėms ir artimiesiems? Labai norėčiau būti ne sąmokslų teorijų kūrėja... Tiksliau - piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kūrėja.
Dar sovietmečiu pasitaikydavo: kas nors savo sergantiems tėvams ar vaikams per didelius blatus, rūpesčius ir pastangas nupirkdavo užsienietiškus vaistus, o juos ligoninėse panaudodavo visai kitiems pacientams... Ir nepradėkite ginčytis, kad taip nebūdavo. Na, kaip ir su kava, "patirštinta" kalio permanganatu...
O vakar pro langą stebėjau gal dešimt paauglių, į kiemą išsitempusių dviračius. Vienas jų, atrodo vyriausias, gal kokių 12 - 14 metų, pumpavo mažių dviračių subliuškusias per žiemą padangas. Savitarpio pagalba, taip sakant... Prisipumpavę tas padangas iki kondicijos būriu pasileido link dviračių takų. Gaila buvo paties mažiausio su paspirtuku - paskui dviratininkus jis nespėjo.
Kažin ką tie vaikai galvoja apie visokias ten astras su zenekom... Ir ką jie galvos po kokių 30 metų?
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą