Kol kas, pasak jo, atsakyti į šiuos klausimus negalima, tačiau bendradarbiaujama su Aplinkos apsaugos agentūra, Uosto direkcijos darbuotojai stebi padėtį uoste, ieško, kur yra galimas taršos šaltinis. Tikslaus skaičiaus, kiek teršalų jau surinkta, Uosto direkcijos vadovas pasakyti negalėjo, nes jie renkami kartu su vandeniu.
„Jie vežami į specialias talpyklas, bus apdirbami, utilizuojami ir tada bus nustatytas tikrasis teršalų kiekis“, - sakė A. Latakas.
Pirmadienį iki pietų buvo surinkta apie 100 kubinių metrų vandens kartu su teršalais.
Uosto direkcijos vadovas nenorėjo spėlioti, kuo užterštas pajūrio vanduo. Pasak jo, mėginiai yra išvežti į laboratoriją Kaune, laukiama rezultatų, koks produktas ar medžiaga užteršė vandenį.
„Dedame visas pastangas, kad sužinotume kuo greičiau. Aplinkosaugininkai taip pat stipriai dirba, manau, neužilgo turėsime informaciją, kokia čia medžiaga. Dar labai svarbu, ar ta pati medžiaga jūroje ir ar ta pati medžiaga uoste“, - sakė A. Latakas.
Versijų - ne viena
Teršalai iš akvatorijos, pagal pirminę informaciją, pateko į Žiemos įlanką.
Tiriamos įvairios taršos kilmės versijos. Viena jų - kad vanduo buvo užterštas po incidento, kai laivas įsirėžė į krantinę. Vis dėlto pabrėžiama, kad tas laivas buvo tuščias, paruoštas grūdų krovai.
„Buvo atlikta išsami inspekcija ir tas laivas, kuris kliudė krantinę, tikimasi, kad jis galės būti pakrautas, bet taisyklės labai griežtos ir atvažiavę inspektoriai nustatė, kad tam laivui reikia pasiremontuoti triumus. Su šita avarija, su šituo teršalų išsiliejimu šitas įvykis tikrai neturi nieko bendra“, - patikino A. Latakas.
Jei bus rastas kaltininkas, pasak A. Latako, institucijos užsiimtų ir žalos išieškojimu.
„Mano supratimu, dabar mums svarbiausia ne galvoti, kam kokią baudą išrašyti, bet tiesiog susitvarkyti su šita situacija, surinkti, išsiaiškinti šaltinius ir tada jau būtų kalbama apie kitus dalykus“, - pabrėžė Uosto direkcijos generalinis direktorius.
Reagavo greitai
Naftos produktų dėmė uosto akvatorijoje buvo pastebėta sekmadienį apie 6 val. ryto. Uosto direkcijos dispečeriai apie įvykį informavo atsakingas institucijas, nedelsiant buvo išsiųstas Uosto direkcijos kateris „Zunda“, skirtas teršalams rinkti.
Apie 9 val. buvo pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Pilotai pastebėjo 2 kv. km teršalų dėmę.
Ties Žiemos įlanka buvo pastatyta 350 m bonų užtvarų. Papildomai buvo pasitelktas Uosto direkcijos narų ir naftos surinkimo laivas „Naras“.
„Pasisukus vėjui teršalai buvo sunešti prie šiaurinio molo, ten pavyko sėkmingai aptverti tą dėmę ir surinkti. Kur dar galėjo pasklisti, sraigtasparnis skraidė, žiūrėjo, bet buvo duota informacija, kad daugiau surinkti nereikia, nes teršalų nėra“, - komentavo A. Latakas.
Sekmadienį dėl išsiliejusių teršalų paplūdimiuose buvo draudžiama maudytis. Raudona vėliava visuose miesto paplūdimiuose buvo iškelta ir pirmadienį.
Nepaisant to, kad vizualiai jokių taršos pėdsakų jūroje nebesimato ir jos sukeltų nemalonių kvapų nebesijaučia, saugant poilsiautojų sveikatą, Klaipėdos paplūdimiuose maudytis kol kas nerekomenduojama.
Pirmadienį ryte buvo apiplaukta akvatorija, taip pat plaukta ir už jūros vartų, tačiau jūroje teršalų dėmių nebuvo pastebėta. Pačioje Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje, pasak Uosto direkcijos, teršalų taip pat nėra.
Tačiau pirmadienį sutelktomis pajėgomis toliau tęsiami teršalų likvidavimo darbai Klaipėdos uosto Žiemos įlankoje. Čia papildomai statomos absorbcinės bonų užtvaros, toliau tęsiami teršalų rinkimo darbai.
Pasak A. Latako, reaguota buvo greitai ir likviduojant problemą kartu dirba Uosto direkcija, Savivaldybė, aplinkosaugininkai, ugniagesiai gelbėtojai, Karinės jūrų pajėgos, Karinės oro pajėgos ir kiti. Vadovo teigimu, pasiteisino uoste vykstančios pratybos, nes visi veiksmai buvo atlikti tinkamai ir laiku.
KRANTAS. Teršalų pėdsakai buvo matomi ir paplūdimiuose.
„Klaipėdos paplūdimių“ nuotr.
Pasigedo operatyvumo
Pirmadienį A. Latakas susitiko ir su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku. Po susitikimo išplatintame pranešime teigiama, kad šis incidentas - rimtas išbandymas visoms institucijoms.
"Nors visos struktūros veikė koordinuotai, nesklandumų tam tikrose grandyse būta ir iš to reikia daryti rimtas pamokas. Visų pirma pasigendu gerokai didesnio operatyvumo iš aplinkosauginių institucijų.
Vienas iš neatsakytų klausimų – kodėl nebuvo leista naudoti valstybės rezerve uosto privalomai sukauptų detergentų, skirtų teršalų išskaidymui. Tai būtų leidę gerokai operatyviau surinkti teršalus.
Tuo skundėsi ir ugniagesiai gelbėtojai, ir uostas. Vakar vyko ir tam tikra diskusija, kada turi įsijungti kariuomenės pajėgos, kada Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kiek ir kokiu atveju gali padėti tarpininkauti Savivaldybės specialistai. Dėl pilno suderinamumo dar yra kur tobulėti", – sakė Klaipėdos meras.
Taip pat, mero nuomone, greičiau galėtų būti atliekami ir paimtų mėginių tyrimai. Dabar juos tirs 4-5 dienas.
"Tai tikrai ne tie terminai, kada ekstremaliais atvejais reikia žinoti realią situaciją. Manau, kad aplinkosauginėje grandyje operatyvumo galėtų ir turėtų būti gerokai daugiau. Ekstremaliose situacijose visos institucijos turi veikti ekstremaliais terminais“, – pranešime spaudai cituojamas meras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą