Aktualiausi uostamiesčio klausimai, žinotini Vyriausybei
Aktualiausi uostamiesčio klausimai, žinotini Vyriausybei

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas per 40 minučių trukusį virtualų pokalbį ketvirtadienį su šalies premjere Ingrida Šimonyte apžvelgė platų aktualiausių Klaipėdos klausimų spektrą, įskaitant ir išorinio uosto statybą. Be kitų dalykų, premjerė domėjosi uosto ir miesto santykiais.

Pirmiausia I. Šimonytei rūpėjo vakcinacijos ir COVID-19 situacija uostamiestyje. V. Grubliausko teigimu, šiandien visi medikai Klaipėdoje paskiepyti, jau pradedami skiepyti mokytojai.

Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Klaipėdoje šiuo metu sunkiausia yra paslaugų teikėjams, grožio salonams, kavinėms, restoranams, sporto klubams. "Nepaisydamas kalbų, esą Vyriausybės įvestiems karantino apribojimams nepakanka argumentų, pritariu premjerės pozicijai, nes trečiosios bangos šlamesys jau girdisi: britaniškosios, afrikietiškosios viruso atmainos jau pasiekė Lietuvą. I. Šimonytė pateikė pavyzdį, kad viena šalis ketvirtadienį atlaisvino karantino apribojimus, o sekmadienį teko juos dar labiau griežtinti. Šiuo klausimu mūsų požiūriai sutapo", - sakė V. Grubliauskas.

Neatnaujinama infekcinių ligų infrastruktūra

Klaipėdos meras atkreipė dėmesį į tai, kad dar nėra iki galo reglamentuota, kaip skiepyti žmones, kurie pagal amžiaus grupę patenka į prioritetinius sąrašus, bet negali atvykti į įstaigą. Be to, jo manymu, nereikėtų pasikliauti vien tik Savivaldybės turimais šaldytuvais siekiant užtikrinti šalčio grandinę vakcinai, galima pasinaudoti ir privačių klinikų pajėgumais. Premjerė sutiko su tuo, kad tai būtų rimta pagalba.

"Sakiau, kad reikėtų rasti formulę, kaip apskaičiuoti vieno vakcinavimo įkainį tiems, kurie atlieka tą procedūrą, t. y. medikams ir jų pagalbininkams. Premjerė informavo, kad šiuo klausimu dirbama ir ieškoma sprendimo, atitinkančio visus teisės aktų reglamentavimus", - teigė V. Grubliauskas.

Pasinaudodamas proga meras atkreipė ministrės pirmininkės dėmesį į tai, kad Vilniaus, Kauno infekcinių ligoninių pastatai, kurie yra gerokai naujesni nei uostamiesčio infekcinių ligų korpusas, yra atnaujinami, o pastarasis ne.

DISONANSAS. Atkreiptas premjerės dėmesys į disonansą tarp to, kiek Klaipėdos mieste perkraunama krovinių, kiek uždirba valstybė ir kiek investuojama į miestą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Klaipėda ir anksčiau buvo priešakinėse pozicijose, kai reikėjo suvaldyti Ebolos viruso plitimą, ir dabar, kalbant apie abi koronaviruso plitimo bangas, o infrastruktūra nevisiškai atitinka jos apkrovas ir atsakomybės mastą. Vienas miestas nepajėgus, būtinas kitoks Vyriausybės požiūris", - kalbėjo meras.

"Apie uostą Melnragėje nėra kalbos"

Pokalbio su premjere metu buvo aptartas ir legendinis Klaipėdos savivaldybės dalykinių sąlygų sąvadas, susijęs su uosto plėtra. Per metus kartą ar du turi būti iš naujo peržiūrimos visos pozicijos atkreipiant dėmesį į tai, kas aktualiausia. "Premjerės pozicija dėl išorinio uosto ties Melnrage statybos gana nuosekli. Pasak jos, visų pirma šios statybos turi turėti tam tikras ekonomines garantijas, investicijos turi būti labai aiškios ir pakeliamos, investuotojas priimtinas ir tinkamas. Supratau, kad artimiausiu metu apie išorinį uostą Melnragėje nėra kalbos. Natūralu, kad tai šiek tiek koreguoja uosto plėtros šiaurinėje dalyje greitį perkeliant plėtrą į pietinę dalį. Patys uosto atstovai sako, kad pirmiausia reikia plėtoti uosto pajėgumus pietinėje jo dalyje. Tačiau ir šios plėtros pasekmės klaipėdiečiams turi būti absoliučiai minimalizuotos. Visos jungtys: tiek pietinis aplinkkelis, tiek Statybininkų pr., tiek Baltijos pr., dabar įgauna dar didesnę svarbą. Sakiau premjerei, kad tai turi būti ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos rūpestis", - kalbėjo V. Grubliauskas.

"Nesiskundžiau"

Pasiteiravus, ką pasakė premjerei apie uosto ir miesto santykius, meras atsakė: "Nesiskundžiau, bet išsakiau tam tikrus pastebėjimus. Rezervo plačiau bendradarbiauti turime daug.

Uostas kasmet pasiekia rekordinių krovos rezultatų, o lėšos, skiriamos Savivaldybei pagal bendradarbiavimo sutartis, mažėja.

Šiemet bus skiriama tik 1,3 mln. eurų, o anksčiau skirdavo ir 1,5 mln. eurų, ir daugiau. Atkreipiau premjerės dėmesį į disonansą tarp to, kiek perkraunama krovinių, kiek uždirba valstybė ir kiek investuojama į miestą."

V. Grubliauskas atkreipė premjerės dėmesį ir į tai, kad ekonomikos gaivinimo DNR programoje visi klaipėdietiški projektai liko giliai stalčiuje. "Premjerė užtikrino, kad peržiūrint Europos atsigavimo fondą, kai bus vertinami ir kai kurie į DNR fondą nepatekę projektai, bus užtikrintas nešališkas ekspertų vertinimas pagal principus, kurie tinka Europai, o ne pagal tai, kas patinka ar Vyriausybei, ar vienam kitam ministrui. Bus taikomi bendri visiems principai, ir tai mane nuteikė viltingai", - kabėjo V. Grubliauskas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder