Trečiadienio popietę BNS pranešė, kad popieriaus ir medienos pramonės grupės "Grigeo" prezidentas, didžiausias savininkas Gintautas Pangonis svarstė, kad teršalai Kuršių marias pasiekė dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos.
Nežinoti negalėjo?
Į jo komentarus sureagavo ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. "Labai ciniškai meluoja", - BNS sakė K. Mažeika.
"Grigeo" išplatintame pranešime spaudai G. Pagonis vis tiek teigė, kad įmonė prisiims visą atsakomybę. Pabrėžiama, kad "Grigeo" sudaro vidinį tyrimą atliekančią komisiją, tirsiančią visas su galima Kuršių marių tarša susijusias aplinkybes.
"Susirinkusiems įmonės darbuotojams pasakiau ir visai Lietuvai galiu pakartoti, kad mes prisiimame visą atsakomybę ir nuo jos nebėgsime - padarysime viską, kad išsiaiškintume šio įvykio priežastis, jas pašalintume, ir daugiau tokia situacija nepasikartotų", - pranešime spaudai cituojamas G. Pangonis.
Tačiau Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė "Vakarų ekspresui" teigė netikinti, kad apie šį vamzdį niekas, ką jau kalbėti apie pačios įmonės atstovus, nežinojo.
"Aplinkosaugos pareigūnai turėjo pastebėti tuos dalykus, nes buvo kalbama jau ne kartą. Maždaug nuo 2012 metų. Nes, mano žiniomis, tais metais, jei gerai pamenu, buvo pakartotinai prašomas taršos leidimas. Buvo pranešta, kad tris kartus didinamos įmonės veiklos apimtys. Bet nuotekų kiekis nurodytas tas pats net padidėjus darbo apimtims. Tad jau tada turėjo kilti klausimų, o kur dingsta tos nuotekos", - dienraščiui komentavo ji.
Padaryta milijonus eurų siekianti žala
Neįtikėtina žinia apie tai, kad šimtai tonų teršalų buvo liejami tiesiai į marias, Lietuvą apskriejo antradienį. Klaipėdos apylinkės prokuratūra spaudos konferencijoje pranešė, kad naktį iš pirmadienio į antradienį kelios dešimtys pareigūnų netikėtai apsilankė bendrovės "Grigeo Klaipėda" teritorijoje Dumpiuose.
Taip pat buvo atliktos kratos. Ikiteisminiam tyrimui dėl gamtos teršimo vadovaujanti prokurorė Gina Skersinskytė teigė, kad nutiestas valymo įrenginius apeinantis vamzdis. Ji aiškino, kad siekiant nuslėpti nusikaltimą teršalai marias pasiekdavo dažniausiai naktimis.
Trečiadienį aplinkos ministras K. Mažeika BNS sakė, kad padaryta žala gamtai gali siekti net 60 mln. eurų.
Tiesa, dar antradienį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas skaičiavo, kad žala siekia apie 10 mln. eurų.
"Viena iš atsakomybės rūšių - civilinė, tai yra žalos aplinkai atlyginimas", - sakė jis.
Ar kyla pavojus sveikatai?
Ar Kuršių marias galimai ne vienerius metus pasiekę teršalai gali pakenkti žmonių sveikatai? Prokurorė G. Skersinskytė antradienį tikino į šį klausimą kol kas negalinti atsakyti.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė "Vakarų ekspresui" aiškino, kad įstaiga vandens kokybės tyrimų neatlieka, o jei gauna išvadas iš laboratorijų, teikia rekomendacijas gyventojams, tačiau jos turi būti pagrįstos.
"Šiandien jokių tyrimų nėra atlikta ir mes kažko pagrįsto teigti vienaip ar kitaip negalime. <...> Apie tai, ar saugu žvejoti, rekomendacijas teiks turbūt aplinkosauga", - sakė ji.
Dienraštis Nacionalinio visuomenė sveikatos centro pasiteiravo, ar yra rengiamos rekomendacijos gyventojams, taip pat ar yra žinių apie vandens poveikį žmonių sveikatai.
"Kiek mums žinoma, monitoringą vykdo Aplinkos apsaugos agentūra, ir kol kas mes nesame gavę informacijos apie tai, kad ten yra užteršta. Jei gausim, žinoma, kad rengsim rekomendacijas", - sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus vedėja Diana Brunevičienė.
Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė "Vakarų ekspresui" teigė, kad kol kas į šį klausimą, ar Kuršių marios užterštos iš "Grigeo" vamzdžio tekėjusiais teršalais, yra sunku, tad ir poveikio sveikatai vertinti bent dabar negalima.
Paklausta apie rekomendacijas gyventojams, L. Gaidžiūnaitė teigė, kad šiuo klausimu reiktų kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą.
Išgirdusi, kad Visuomenės sveikatos centras žurnalistą dėl to nukreipdė į AAA, ji dėstė: "Šiuo atveju pagal monitoringo programą yra ilgalaikis stebėjimas paviršutinių vandens telkinių, į kuriuos įeina Baltijos jūra ir Kuršių marios. AAA vieną kartą per mėnesį daro tam tikrus tikrinimus, bet pagal tą programą, ir tai nėra susiję su "Grigeo".
Ji teigė, kad Kuršių marių vandens būklė pagal atliekamų stebėjimų duomenis nėra itin gera, tačiau čia susideda daugybė faktorių, to sieti su galimai į marias tekėjusiomis nuotekomis kol kas negalima.
"Kol kas vyksta ikiteisminis tyrimas, Aplinkos apsaugos departamentas tyrimą atlieka ir pagal savo kompetenciją. Kol kas kažko konkrečiai pasakyti, kokie rezultatai, neturime galimybės", - sakė L. Gaidžiūnaitė.
Tikisi sulaukti pirmų įtariamųjų
Tuo metu Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas "Žinių radijui" teigė dėl susiklosčiusios situacijos nutraukęs atostogas, grįžęs į Klaipėdą.
Jis dėstė, kad tai, jog kaltiems dėl taršos asmenims bus pareikšti įtarimai, yra tik "dienų ar net valandų klausimas".
"Kita vertus, gal ir buvo kažkokia avarija, bet pats tų įrenginių įrengimas, visa konstrukcija, naudojimas ilgesnį ar trumpesnį laiką yra šokiruojantis faktas. Kada buvo ieškoma tos Klaipėdos krašte dažnai pasitaikančios smarvės šaltinių, vietų, retsykiais buvo minimas ir šitas galimas aspektas, kad Kuršių marios taip pat yra užteršiamos.
Tačiau kažkaip neteko girdėti, kad būtų vykęs nuodugnesnis, gilesnis tyrimas. Ta tema nebuvo išvystyta", - sakė V. Grubliauskas.
Jis sveikino prokurorus pagaliau užkirtus kelią marių teršimui.
Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime spaudai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis aiškino, kad gera žinia yra tai, jog atrastas vienas iš taršos šaltinių, kurį eliminavus turėtų pagerėti pietinės miesto dalies gyventojų gyvenimas.
"Tikimės, kad nuo šiol jų nekankins nemalonūs kvapai", - viliasi G. Neniškis.
Į kilusią krizę sureagavo ir premjeras Saulius Skvernelis. Žurnalistams jis pareiškė: "Faktas, kad turime kalbėti ne tik apie patį veiklos efektyvumą, bet ir stebėsenos ir kontrolės mechanizmą."
Naujienų agentūra Elta pranešė, kad premjeras tikino, jog šioje situacijoje kyla klausimas, kodėl tiek metų niekas nematė tokios taršos.
"Tie principai, kai kontroliuojančios institucijos veikia tik teritoriniu principu, yra ydingi. Tą parodė Alytus, kai nebuvo tinkamo kontrolės mechanizmo, tą parodė Klaipėda. Aišku, ikiteisminis tyrimas pradėtas. Sunku tuo patikėti, bet jei prielaidos, kad nuo 2012 metų sąmoningai ir tyčia tokia veikla buvo atliekama, tai kyla irgi klausimų, kodėl tiek metų niekas kitas to nematė, tik reikėjo dabar pamatyti", - sakė S. Skvernelis.
"Alytus, Klaipėda, kas kitas? O tokių klausimų kyla visiems", - pridūrė premjeras.
Tikrins ir kitą gamyklą
Aplinkos ministras K. Mažeika žurnalistams teigė, kad aplinkosaugininkai surengs dar vieną patikrinimą. Šįkart nusitaikyta į Grigiškėse esančią "Grigeo" gamyklą.
"Aplinkosaugininkams duotas pavedimas atlikti neplaninius patikrinimus artimiausiu metu", - BNS trečiadienį sakė ministras.
K. Mažeika taip pat aiškino, kad bus peržvelgti ir Aplinkos apsaugos departamento turimi dokumentai, susiję su ankstesniais "Grigeo Klaipėda" patikrinimais.
Elta pranešė, kad aplinkos apsaugos departamentas (AAD) trečiadienį pradeda neplaninį bendrovės "Grigeo Klaipėda" patikrinimą.
"Pradedame neplaninį patikrinimą, kurio metu išsiaiškinsime, kokio masto žala buvo padaryta", - Eltai sakė AAD direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius.
"Neplaninio patikrinimo metu sieksime išsiaiškinti visas galimas aplinkybes - tiek fizinio patikrinimo metu, tiek dokumentų patikrinimo metu, tada bus galima teikti kažkokias išvadas", - pridūrė jis.
Kaip Eltą informavo V. Gricius, paskutinį kartą planinį patikrinimą aplinkosaugininkai įmonėje atliko 2019 metų liepą.
Stabdo prekybą produkcija
Į skandalą patekusi "Grigeo" susiduria su finansiniais iššūkiais. Jau antradienį bendrovės akcijų vertė, iškart paskelbus žinią apie aptiktą vamzdį, krito 9,33 procento. Šiuo metu prekyba akcijomis sustabdyta.
"Komunikuojame su Lietuvos banko priežiūros tarnyba, įmone ir kiekvienas prekybos sustabdymo atvejis vertinamas individualiai", - Eltai teigė "Nasdaq Vilnius" komunikacijos vadovė Daiva Taučkėlaitė.
Be to, žmonės vienas kitą ragina nebepirkti "Grigeo" produkcijos. Į tai sureagavo ir prekybos centrai.
"Aplinkosaugos klausimas mums aktualus, savo veikloje siekiame nuolat investuoti į aplinkai palankius sprendimus. Jei pasitvirtins įtarimai, kad tas "Grigeo" veiksmas buvo sąmoningas, rimtai svarstysime galimybę dėl tolesnės prekybos jų gaminamais produktais", - teigė "Maximos" Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Tuo metu prekybos tinklo "IKI" komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pranešė, kad parduotuvė stabdo "Grigeo Klaipėda" produkcijos pardavimą.
"Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį. Prekybos tinklas "IKI" aukščiausiais profesiniais ir etiniais standartais vadovaujasi pats bei to paties reikalauja iš savo partnerių", - sakė Indrė Baltrušaitienė.
Tuo metu "Norfos" atstovas Darius Ryšiklis BNS teigė, kad įmonė kol kas svarsto, kaip pasielgti.
"Rimi" atstovė Renata Keršienė naujienų agentūrai Elta nurodė, kad prekybos tinklas savo poziciją paskelbs vėliau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą