Pakomentuoti situaciją paprašėme NVSC Klaipėdos departamento vadovą Raimundą Grigaliūną. Anot jo, sakyti, kad įstaiga nesusitvarko, negalima, tačiau jis pripažįsta, kad susisiekti su žmonėmis šiek tiek vėluojama. Klaipėdoje kasdien būna 150-200 susirgusiųjų per parą, lapkričio 26 d. buvo net 225. Dirbančių NVSC žmonių pajėgumai vis dėlto riboti, jie yra ties pervargimo riba. Tačiau padeda kariškiai, nespėjant pasidalinama darbu su kolegomis iš kitų departamentų, kuriuose susirgimo atvejų mažiau.
Septyni darbuotojai rašo tik pažymas
Klaipėdos departamento gaunama informacija šiek tiek vėluoja. "Jeigu žmonės registruojasi per mobiliuosius punktus, mes programoje matome jų vardus, pavardes, telefonų numerius.
Tačiau, kai tyrimai atliekami kitose įstaigose, ne visada nurodomi telefonų numeriai. Tada prasideda mūsų didysis vargas. Bandome juos surasti per gydymo įstaigas, kuriose asmenys yra prisirašę.
Patikėkite, prisiskambinti į jas ir mums taip pat sunku, kaip ir visiems žmonėms. Rašome ir elektroninius laiškus, prašome pateikti kontaktinius asmenų duomenis. Yra atvejų, kad atsakymo negauname po kelias dienas", - kalbėjo R. Grigaliūnas ir pridūrė, kad jau kreiptasi į vadovybę ir paprašyta šį klausimą spręsti.
Klaipėdos departamente NVSC darbuotojai suskirstyti į grupes, kurios yra pasidalijusios darbu: vienos konsultuoja, kitos renka informaciją apie asmenis, turėjusius artimą kontaktą su sergančiuoju, trečios susisiekia su žmonėmis. Dar yra grupė darbuotojų, 7 žmonės, kurie nieko kito nedaro, tik rašo pažymas apie izoliavimą ir siunčia į gydymo įstaigas.
Neprisiskambina ir vadovas
Konsultavimo grupė kasdien sulaukia tūkstančių telefoninių skambučių. "Gal todėl ir nepavyksta žmonėms prisiskambinti, nes tos linijos tikrai yra apkrautos. Ir mūsų darbuotojai, kurie tiria atvejus, "sėdi ant telefono aparato". Su vienu pakalbėjo, susirašė duomenis, skambina kitam.
Man pačiam, kai reikia susisiekti su darbuotoju čia, departamente, tenka eiti pas jį į kabinetą, nes irgi negaliu prisiskambinti.
Tikrai stengiamės kuo greičiau susirinkti informaciją ir ištirti, bet būna, žmonės neatsiliepia, su klaidomis užrašomi telefono numeriai ir t. t.", - sakė Klaipėdos departamento vadovas.
Vienas sergantysis teigė, kad NVSC darbuotojo apklausa buvusi labai nemaloni, jis pasijutęs kaip tardomas nusikaltėlis.
PAPILDYMAS. Prie papildomo COVID-19 skambučių centro jungiasi nauji darbuotojai ir rėmėjai.
"Ką reiškia "tardo"? Neužtenka atsakyti tik į du klausimus. Mūsų darbuotojai užduoda jų daug. Jeigu mes negausime atsakymų, tada mūsų darbas neteks prasmės. Tai epidemiologinis tyrimas ir kitaip jo atlikti neįmanoma. Visame pasaulyje taip dirbama. Dėkingi esame tiems, kurie geranoriškai bendradarbiauja, bet yra tokių, kurie apklausą vertina priešiškai, pasiunčia ant trijų raidžių, pasinaudoja proga išsilieti ant mūsų darbuotojo. Suprantu, žmonės psichologiniu požiūriu yra labai įsitempę. Bet ir mūsų darbuotojai yra žmonės. Kai per dieną darbuotojas pasikalba su dešimčia tokių žmonių, iš kurių ne visi yra geranoriški, kaip jis turi jaustis? Jis irgi būna psichologiškai pavargęs. Tokiam rekomenduojame eiti į lauką, 10-15 minučių pavaikščioti, kad nusiramintų. Mes norėtume, kad žmonės, kai jiems paskambina mūsų darbuotojai, sąžiningai teiktų informaciją. Reikėtų prisiminti, kur buvo tris paras prieš tai, kol pajautė simptomus ", - kalbėjo R. Grigaliūnas.
Klaipėda jau 9 vietoje šalyje
R. Grigaliūno teigimu, Klaipėda šiuo metu jau nebėra antroje vietoje šalyje pagal užsikrėtusiųjų skaičių. Pagal naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų skaičių Klaipėdos miestas šiuo metu yra pirmo dešimtuko 9 vietoje. Pasak jo, padaugėjo atvejų kituose Lietuvos miestuose, tad jie uostamiestį aplenkė. Tyrimų, kai gautas teigiamas atsakymas, dalis iš visų ištirtų pagal Respublikos vidurkį sudaro 16,3 proc., o Klaipėdos - 18,1 proc.
"Situacija Klaipėdoje kol kas nieko gero nežada. Tik sekmadienį buvo šiek tiek mažiau naujų užsikrėtimo atvejų - 118, o šeštadienį ir penktadienį - daugiau. Palyginus praėjusią savaitę su užpraėjusia, pokytis mažėjimo linkme tik 4,5 proc. Pasirodo, pradėjo eiti stintos, tad ant molo plūstelėjo daug žvejų, ir ne visi jie laikosi saugumo reikalavimų. Tai dar viena žmonių susibūrimo vieta", - aiškino R. Grigaliūnas.
Šiuo metu užsikrėtusiųjų mokyklose skaičius yra sumažėjęs, nes ir mokinių mokyklose mažiau. Tam tikras ribojimas poveikį padarė. Yra tik pavienių atvejų.
Uostamiestyje lapkričio 26 d. užregistruoti 66 šeimyniniai atvejai. Maždaug 80 atvejų užsikrėtimo šaltiniai nežinomi. Klaipėdoje COVID-19 židinių buvo ir gydymo įstaigose, ir globos namuose, bet praėjusios savaitės pabaigoje jų apmažėjo. Pasak R. Grigaliūno, pavienių atvejų, kai serga po du, po tris darbuotojus, yra įvairiose įmonėse. Anot jo, įmonėse sergančiųjų daugėja ir tai kelia nerimą.
"Yra atvejų, kai bandoma nuslėpti, nenorima pasisakyti darbovietėje. Kiek spėjame, gavę skundų, tikriname tokius atvejus. Ne visur darbovietėse atsižvelgiama į mūsų reikalavimus, nematuojama temperatūra ir pan. Vienas sloguojantis asmuo, turintis nedidelę temperatūrą, gali apkrėsti pusę įmonės darbuotojų, jeigu turimi artimi kontaktai. Deja, pats žmogus nesiima saugumo priemonių, o kai atsitinka bėda, pradeda viskuo skųstis", - sako R. Grigaliūnas.
Priminimas, ką reikia daryti
Kilus įtarimui, kad susirgote, pirmiausia reikia skambinti šeimos gydytojui. Žinoma, jeigu aukšta temperatūra ir sutrikęs kvėpavimas, tada būtina kviestis greitąją pagalbą. Pasitikrinus mobiliajame patikros punkte privalu izoliuotis ir sėdėti namie, kol sulauksite atsakymo, t. y. žinutės iš telefono numerio 1808. Paklaustas, ar visada tokia žinutė siunčiama, R. Grigaliūnas atsakė, kad taip turėtų būti, bet dabar, kai tyrimų ir susirgusiųjų skaičiai dideli, gali pasitaikyti, kad žinutės žmogus nesulauks.
Gavęs žinutę, žmogus turi konsultuotis su šeimos gydytoju. NVSC specialistai maždaug po 8 valandų, žinoma, priklausomai nuo to, kada duomenys buvo gauti, turėtų susisiekti su juo ir išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes.
Pats žmogus turi izoliuotis, suprantama, jokiu būdu neiti į darbą. Jeigu gyvena šeimoje, turėtų užsidaryti į atskirą kambarį, miegoti atskirai, naudotis atskirais indais, vėdinti patalpas, plautis rankas, stengtis kuo mažiau kontaktuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą