Jachtos "Lietuva" techninė būklė šiuo metu tokia, kad ji jau nebeturėtų plaukioti. Būtina keisti susidėvėjusį metalinį rinkinį, naudojamą daugiau kaip 40 metų, remontuoti visą laivo vidų. Denis irgi apverktinos būklės: leidžia vandenį, pritraukęs drėgmės, balzos medis supuvęs. Geras tik 2009 metais laivui nupirktas naujas stiebas bei turimos kelios burės.
Jachtai reikalingas kapitalinis korpuso remontas - keisti variklį, denį ir dalį jo įrangos, visą medieną. Pasak jachtos kapitono Osvaldo Kudzevičiaus, visam tam nereikia milijono, pakaktų apie 200 tūkst. eurų. "Po kapitalinio korpuso remonto laivas vėl galėtų 10-20 metų plaukioti ir dalyvauti varžybose", - mano jis.
Per vieną buriavimo sezoną "Lietuva" apiplaukia ketvirtadalį ar penktadalį pasaulio. Kapitono įsitikinimu, per 41-ąjį sezoną intensyviai eksploatuojamas laivas jau "atidirbo" tuos 200 tūkst. eurų.
O. Kudzevičius sakė, kad nemažai žmonių domisi laivo išsaugojimo galimybėmis. Įsteigta iniciatyvinė grupė rinko parašus iš buriuotojų, tačiau Klaipėdoje praktikuojančių buriuotojų nėra daug - gal koks 100 žmonių. Iš jų uostamiestyje esantiems trims buriavimo klubams priklauso apie 50. Pasirašyti norėjo ne tik buriuotojai, bet ir eiliniai klaipėdiečiai. Tiesa, ne visi mano, jog laivą reikia remontuoti.
Vyko daug diskusijų su miesto vadovybės atstovais. Nuo šių metų kovo išsiųsta nemažai prašymų išsaugoti laivą plaukiojantį. Kreiptasi ir į miesto Tarybos narius, ir į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, ir į Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną. Atsakymas - ieškoma galimybių.
Kapitonas nusiteikęs optimistiškai
Savivaldybės jachta "Lietuva" pagal panaudos sutartį jau seniai rūpinasi 18 narių turintis sporto klubas "Ostmarina". Visa jo veikla daugiausia susijusi su šiuo laivu. Jam išlaikyti skiriamos ir iš rėmėjų gautos lėšos. Klubo narių kiek sumažėjo pasklidus kalboms, kad laivas nebebus eksploatuojamas.
"Kažkoks negeras metas. Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos "Žiemys" vaikus bandoma išspirti iš Drevernos uostelio - atėjo privatus kapitalas ir vaikams iš karto sumažėjo vietos. Jachtos "Lietuva" likimas probleminis. Savivaldybė kalba apie naujo laivo įsigijimą. Ne man vienam "Lietuva" reikalinga. Vienas tokio dydžio laivu nepaplauksi, jam reikalinga įgula, entuziastingi žmonės, norintys buriuoti. Vis dėlto esu optimistas ir manau, kad senutės jachtos klausimas bus išspręstas teigiamai", - sakė O. Kudzevičius.
Be žygio per Atlantą, jachta "Lietuva" jau ne vienerius metus reprezentuoja šalies vėliavą didžiųjų pasaulio burlaivių regatoje "The Tall Ships Races". Ji nemažai prisidėjo prie to, kad pasaulio burlaiviai aplanko Klaipėdą ir visa Lietuva gali jais grožėtis. Savivaldybė remia ne visus savo reprezentacinio laivo projektus, tik dalį. Kitiems tenka susirasti rėmėjų. "Lietuva" rungtyniauja ir su šiuolaikiniais laivais vietinėse regatose, dalyvauja įvairiuose mokymo projektuose, bendradarbiauja su latviais ir estais. "Veiklos turime nemažai, bet ji visuomeninė", - aiškino klubo "Ostmarina" vadovas O. Kudzevičius.
SPINAKERIS. Trispalvis spinakeris (burė) šiemet vasarą per "The Tall Ships Races" burlaivių regatos dalyvių paradą buvo nešamas Klaipėdos gatvėmis. Dalios Bikauskaitės nuotr.
Buriavimo sezonas dar nesibaigė. "Ostmarina" kaip ir kasmet organizuos Rudeninės Baltijos Stepo regatą, joje dar dalyvaus ir jachta "Lietuva". Pasak kapitono, laivas garbingai baigs sezoną.
Kas bus kitais metais, "Lietuvos" kapitonas nežino - laivo panaudos sutartis su Savivaldybe baigiasi šiemet. "Nežinau, kur dėti laivą. Tai pasakyti turės Savivaldybė, bet mes jachtos nepamesime. Padėsime viskuo, kuo galėsime. Reikės, laivą užkonservuosime. Be abejo, tai pareikalaus išlaidų. Tam teks prašyti pinigų. Sąlygų jį iškelti kur nors ant kranto nėra - reikėtų jam statyti kokį nors statinį, be jo paliktas laivas labai greitai prarastų savo žavesį", - sakė pašnekovas.
Sprendimo neturi
Miesto valdžios atstovai sako, jog sprendimo dėl "Lietuvos" dar nerado.
"Savivaldybė iki galo dar nėra apsisprendusi. Tikiuosi, kad pavyks rugsėjį sėsti visiems prie stalo, viską objektyviai įvertinti ir kartu priimti sprendimą. Pavasarį buvome sutarę kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti jai perimti šitą jachtą. Tarpinis atsakymas - klausimas nagrinėjamas, tačiau iki šiol galutinio atsakymo nesame gavę", - tvirtino Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas ir teigė manantis, jog Klaipėda privalo turėti savo reprezentacinę jachtą.
Nesulaukusi atsakymo iš Vyriausybės, klausimą bandytų spręsti pati Savivaldybė.
Meras Vytautas Grubliauskas išskyrė ekonominį ir emocinį aspektus.
"Reikėtų labai tikslių ekonominių apskaičiavimų, kiek kainuotų nauja ar dėvėta jachta, kuri taptų "Lietuva II", kokios jos perspektyvos, kiek iš tikrųjų kainuotų jachtos "Lietuva" restauravimas, kokios jos naudojimo garantijos. Turint tuos du skaičius galima priimti ekonominį sprendimą. Tačiau ir emocinis aspektas nėra paskutinės svarbos faktorius. Asmeniškai šiuo metu labiau linkstu prie jo. Būtų išsaugotos emocijos, pagerbtas "Lietuvos" atminimas, mažiau kiršinama bendruomenė ir ypač buriuomenė", - sakė V. Grubliauskas.
Meras pridūrė, jog anksčiau buvę minčių visas tris jachtas, žygio per Atlantą dalyves, iškelti ant kranto prie Lietuvos jūrų muziejaus ir eksponuoti.
Nieko konkretaus negali pasakyti ir Vyriausybės atstovai. Iš jų sulaukėme gan lakoniško atsakymo.
"Informuojame, kad Kultūros ministerijai pavesta kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir kitomis susijusiomis institucijomis išnagrinėti kreipimąsi dėl burinės jachtos "Lietuva" perdavimo Lietuvos jūrų muziejui", - atsakė Vyriausybės spaudos tarnyba.
"Ne tik miesto, bet ir valstybės reikalas"
Dainius ELERTAS, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas
Artėja "Lietuvos" plaukimo jubiliejus. Vėlesni ar ankstesni plaukiojimai yra tik pagrindinio pasakojimo apie tai, kaip jachta "Lietuva" su jachtomis "Dailė" ir "Audra" išplaukė ir sėkmingai pasiekė JAV. Tai turėjo didelės reikšmės skleidžiant informaciją, kad Lietuva keičia savo statusą, tampa nepriklausoma.
Turėti "Lietuvos" žygio artefaktą būtų prasminga. Deja, Lietuvos jūrų muziejaus pajėgumas ribotas. Vieno kito jūrinio ženklo su prasminga istorija turėjimas galėtų būti ir miesto, ir net valstybės reikalas. Ir nebūtinai saugomi turi būti seni daiktai, jie gali turėti ir memorialinę reikšmę. Be to, technologijos sparčiai keičiasi ir po kurio laiko tas pats daiktas tampa vertingas ir istoriniu požiūriu. Pavyzdžiui, jachtos "Catty Sark" kita reikšmė buvo suprasta gana vėlai. Tai buvo eilinis darbinis laivas, bet laimėjo kelis įspūdingus plaukimus per Atlantą, dėl to buvo saugomas. Iš pradžių ši jachta buvo saugoma dėl savo žygių, o vėliau tapo vieninteliu išlikusiu unikaliu ištisos epochos technikos paveldo objektu. Su mūsų jachta "Lietuva" irgi taip gali atsitikti, jeigu ji būtų saugoma.
Kitas klausimas, kaip reikia saugoti. Vienas būdas - laikyti po kokiu nors stogu. Tai labai patikimas būdas, tačiau laivas bus nebeplaukiojantis. Kitas - galima saugoti natūraliai, t. y. remontuoti ir laikyti "gyvą". Tam reikia, kad būtų nemažai žmonių, norinčių ją tokią matyti. Be to, tai reikalauja nuolatinių piniginių injekcijų, pirmu atveju jos būtų vienkartinės.
Miestui buvo smagu svečius plukdyti tol, kol laivą buvo galima naudoti. Dabar atsakomybę jis nori permesti kitiems.
"Tegu organizuoja laidotuvių konkursą"
Gediminas PILAITIS, 1992-1993 metų jachtos "Lietuva" žygio aplink pasaulį dalyvis
Manau, kiekvienam, ne tik į legendinius žygius plaukusiam buriuotojui, klausimo, ar reikia išsaugoti jachtą "Lietuva", nekyla. Tai Lietuvos jūrinio buriavimo simbolis, viena pirmųjų jachtų, sovietmečiu išsiveržusių į Baltijos jūrą, paskui - į Atlantą. Galų gale ji pirmoji Lietuvos jūrinio buriavimo istorijoje apiplaukė aplink pasaulį. Tokie laivai įgyja didelę istorinę pridėtinę vertę ir būtinai turi būti kaip nors išsaugomi, nemetami į patvorius, kaip atsitiko ne vienai istorinei jachtai.
"Lietuva" dar galėtų pasitarnauti ir kaip plaukiojantis eksponatas. Kiek žinau, Lietuvos jūrų muziejus neatmeta galimybės tą jachtą išsaugoti. Bet nereikia visko suversti jam, būtina padėti. Savivaldybė turėtų pasirūpinti šitais dalykais, o ne imtis tokių absurdiškų projektų neva jachta dovanojama neatlygintinai Vyriausybei Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikrai nebus patenkintas tokia dovana. Jis pasakys, kad patys turime pasirūpinti savo istorine jachta. Tai Klaipėdos laivas.
Jeigu atsitiktų taip, kad šitai jachtai neatsirastų saugaus prieglobsčio, jos veteranai neleis jai voliotis patvoryje. Reikalausime, kad pagal jūreiviškas tradicijas ji būtų iškilmingai palaidota Baltijos jūroje. Savivaldybė juk ketino ir burlaivį "Meridianas" palaidoti jūroje. Tegu ji organizuoja jachtos "Lietuva" laidotuvių konkursą, kokia nors įmonė parengs gerą scenarijų, gaus pinigų už projekto administravimą. Viskas vyks labai šiuolaikiškai.
"Idėjos nepalaikau"
Anatolijus ŠIDLAUSKAS, buriuotojas
Didelės vertės, kad jachtą "Lietuva" būtų galima statyti į muziejų, ji neturi. Tada pirmenybę teikčiau jachtai "Laisvė". Ji sąžiningai apiplaukė visą pasaulį - ir Horno ragą, ir Panamos kanalu, ir su Lietuvos vėliava apkeliavo kur kas daugiau šalių nei "Lietuva". Pastarosios išsaugojimo idėjos nepalaikau. Tada reikėtų ir jachtas "Dailė" bei "Audra" statyti į muziejų.
"Lietuva" nėra jachta"
Kostas FRANKAS, Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" vadovas
Senovės graikai turėjo posakį, kad jeigu turi problemų, išsiaiškink sąvokas ir problemos išnyks pačios. Biudžetiniai laivai negali būti jachtos, išskyrus labai įspūdingas karališkąsias arba valstybines jachtas. "Lietuva" yra Savivaldybės pramoginis komercinis laivas, išlaikomas iš biudžeto, o ne jachta.
"Lietuva" tituluojama legendine jachta. Tarptautinių žodžių žodynas sako, kad legenda - netikras įvykis. Ar tas laivas dalyvavo atliekant kokį nors žygdarbį, o gal kare?
Savivaldybė skirdavo 110 tūkst. Lt biudžetinių lėšų kasmet "Lietuvai" patvarkyti. Be to, įmonės legendinei jachtai paaukoja keturis kartus daugiau. Plaukdami į žygius keleiviai suneša savo "duokles".
Manau, tą laivą reikia parduoti, nes jis Savivaldybei kainuoja labai brangiai. Tai visuomenės lėšos, ne mero ir ne valdininkų. Jeigu jie nežino, kas yra jachta, kaip jie gali spęsti šį klausimą?
Informacija
Jachta "Lietuva" (Klaipėda) su dar dviem jachtomis "Dailė" (Vilnius) ir "Audra" dalyvavo pirmame Lietuvos buriuotojų žygyje per Atlantą į JAV. Jos 1989 m. gegužės 13 d. išplaukė iš Klaipėdos išsikėlusios tuo metu dar juridiškai neįteisintas Lietuvos trispalves ir grįžo 1989 m. rugpjūčio 21 d.
1992-1993 metais jachta "Lietuva" pirmą kartą Lietuvos istorijoje apiplaukė pasaulį. Tikslas - parodyti, kad per 50 okupacijos metų Lietuva nemirė. Grįžo po 13 mėnesių 1993 metų balandžio 12 d., generaliniu kursu nuplaukusi 33 672 jūrmyles.
Jachta "Lietuva", 1976 metais pastatyta Gdanske (Lenkija) vienintelis Lietuvos dar plaukiantis laivas iš tų, kurie dalyvavo pirmuosiuose žygiuose. Kitos jachtos seniai dūlėja ant kranto.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą