Į šventę miestiečiai buvo raginami atsinešti margučių, kadangi „Zuikio kieme“ vyko ridenimo varžybos, originaliausio margučio rinkimai, taip pat paslėptų kiaušinių paieškos.
Muziejaus kiemelyje tiesiog „virė“ gyvenimas. Čia šurmuliavo jomarkėlis, kuriame dalyvavo įvairių mokyklų bei laisvalaikio centrų atstovai. Visai šalia vyko amatininkų dirbtuvėlės. Susirinkusieji galėjo susipažinti su kalvystės amatu, pamatyti ir patys pabandyti, kaip siuvamos medžiaginės lėlės ar rišami tekstiliniai zuikučiai, įsigyti čia pat iš medžio pagamintus laivelius. Amatininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai parodė, kaip iš medžio išsitekinti kiaušinį, pademonstravo senovinių velykinių žaidimų. Kitoje kiemo pusėje rinkosi būrys vaikų, norėjusių paglostyti ar rankose palaikyti gyvus triušius. Renginio nuotaiką taip pat kūrė Etnokultūros centro kolektyvų „Kuršiukai“, „Alkiukai“, „Vorusnėlė“ muzikiniai pasirodymai.
Anot vienos iš renginio organizatorių, Etnokultūros centro edukacinės veiklos koordinatorės Margaritos Macijauskienės, „Zuikio kiemu“ pavadintas renginys turi paslėptą reikšmę. Esą anksčiau Klaipėdos krašte vaikai tikėjo, kad kiaušinius atneša ne, kaip įprasta, Velykų bobutė, o zuikis.
Paklausta, ar tikėjosi tokio klaipėdiečių susidomėjimo renginiu, pašnekovė atsakė, kad žmonių kiekvienais metais Etnokultūros centro rengiama Atvelykio šventė sutraukia didelio klaipėdiečių, ypač šeimų, turinčių mažų vaikų, dėmesio.
„Atvelykio šventė dar vadinama vaikų Velykėlėmis. Įprasta manyti, kad per šv. Velykas nuo senų laikų labiau linksminasi, ridena kiaušinius suaugusieji, o Atvelykio metu – daugiau pramogų vaikams. Čia labai svarbus krikštatėvių vaidmuo: vaikai su krikštatėviais apsikeisdavo margučiais ir linkėdavo vieni kitiems laimingo gyvenimo“, - pasakojo M. Macijauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą