Stiprus vėjas prikrėtė eibių ir uostamiesčio pranciškonams. Trečiadienio vakarą griuvo naujai statomos pranciškonų Klaipėdos šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos bažnyčios siena.
"Ačiū Dievui, tuo metu statybos darbai jau nevyko, tad niekas nenukentėjo", - situaciją komentavo minėtos parapijos klebonas Stanislovas Švaikovskij.
Bažnyčia šalia jau esančios Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos koplyčios buvo pradėta statyti praėjusią vasarą, iki Naujųjų metų norėta pabaigti statybas lauke, kad liktų tik vidų įrengti.
"Jau turėjo stogą dėti ir štai. Bet vis tiek tikimės, kad iki Naujųjų išorės darbus pavyks baigti. Buvo atvykę darbus atliekančių įmonių vadovai, apžiūrėjo situaciją. Teks atstatyti, ką vėjas sugriovė", - kalbėjo S. Švaikovskij.
Jis atmetė bet kokius įtarimus, kad vėjas šitaip galėjęs atskleisti statybininkų darbo broką.
"Tikrai ne. Juk kol nebuvo stipraus vėjo, siena tvirtai stovėjo", - abejones skubėjo išsklaidyti klebonas. Jis preliminariai skaičiuoja, kad nepaisant šio incidento, naujoji bažnyčia duris galėtų atverti maždaug po metų.
Tik nendrių ir lapų pripūtė
Socialiniuose tinkluose daugelio dėmesį patraukė įspūdingos nuotraukos iš Drevernos uostelio. Jose matyti, kad Kuršių marių vanduo pasiekė ir gerokai nuo kranto nutolusius poilsinius namelius.
"Aš jums pasakysiu paprastai - viskas priklauso nuo to, kokiu rakursu padarysi nuotraukas. Nesant vietoje, vaizdas gali atrodyti daug baisiau nei realybėje. Tai, kas vyko Drevernoje trečiadienį, - mums įprasta. Kokius 5-6 kartus per metus taip būna. Esame ir dar įspūdingesnių vaizdų regėję, kai iš krantų išsiliejęs vanduo užšalo ir visa uostelio teritorija buvo virtusi čiuožykla", - pasakojo Drevernos uosto vyriausiasis administratorius Admontas Samalius.
Vyras juokėsi išskirtinio dėmesio sulaukiantis kone kaskart, kai tik papučia stipresnis vėjas. Esą ir šį sykį nespėja atsakinėti į žurnalistų bei toliau gyvenančių pažįstamų skambučius.
PATVINO. Trečiadienį socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi įspūdingais vaizdais iš Drevernos uosto. Drevernos uosto nuotr.
"Galiu pavardinti, kokius nuostolius patyrėme: teritorija apšnerkšta lapais, nendrėmis ir smulkiomis medžių šakelėmis. Matyt, teks imti grėblius ir eiti pasidarbuoti", - gero humoro jausmo nestokojo A. Samalius.
Pasak jo, trečiadienį Drevernoje vėjo greitis siekė 15 m/s, gūsiais - 16-17 m/s. Kadangi pūtė pietvakarių krypties vėjas, ėmėm kilti marių vanduo.
"Vandens lygis pradėjo kilti maždaug 16 val. Bet po penkių valandų atslūgo, šiandien viskas vėl stoję į savo vietas, jokio potvynio nė ženklo", - tikino Drevernos uosto vyriausiasis administratorius.
Be elektros - tūkstančiai
"Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) atstovų duomenimis, dėl trečiadienį ir ketvirtadienio naktį siautusios audros elektros tiekimas Klaipėdos regione buvo sutrikęs net 12 tūkst. klientų.
"Dėl stipraus vėjo virtę medžiai traukė laidus, taip pat vertė elektros linijų atramas", - dėl ko dingo elektra, paaiškino "Lietuvos energijos" Korporatyvinės komunikacijos vadovė Laura Šebekienė.
Nors naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį gamtos stichijos padarinius šalino ESO operatyvinės brigados, vakar priešpiet be elektros Klaipėdos regione dar buvo likę 700 klientų. Preliminariai žadėta visiems tiekimą atnaujinti iki 16 val.
Iš viso elektros energijos dėl audros neturėjo apie 60 tūkst. klientų visoje Lietuvoje.
"Kaitavimas" jūroje pavojingas
Trečiadienį pučiant stipriam vėjui uostamiesčio bangas išbandė kai kurie banglentininkai ir "kaituotojai". Daugeliui bandymai pagauti bangas baigėsi kritimu į vandenį. Jau ne vienerius metus "kaitavimu" užsiimantis Arnas Valčiukas tokiam žingsniui nesiryžo, nes net "kaituoti" tokiomis oro sąlygomis yra pavojinga net ir profesionalams.
"Pačiam išbandyti bangų neteko. Tokiu oru "kaituoti" atrodo pernelyg pavojinga - gali tik labai patyrę profesionalai, kurie ruošiasi čempionatams. Girdėjau atsiliepimų, kad buvo gūsingas vėjas. Buvo problemų dėl slėgio, dėl to aitvaras prastai kilo į viršų. Ne visiems pavyko pašokti tiek, kiek norėjo. Apskritai "kaitavimas" jūroje yra pavojingas. Kuršių mariose kur kas saugiau", - sakė A. Valčiukas.
Pasak jo, suvaldyti aitvarą tampa sunku, kai vėjo greitis pasiekia 15-16 m/s. Jis ragino mažiau patyrusius kaituotojus nerizikuoti.
"Profesionalūs "kaituotojai" paprastai su problemomis nesusiduria. Tačiau jeigu kaituoja pradedantieji, reikėtų labai įvertinti savo jėgas. Bet kuriame ekstremaliame sporte yra rizika - jeigu pakyli aukštai į orą, staigus kritimas į vandenį gali baigtis lūžiu, raumenų plyšimu", - tikino "kaituotojas".
Laimei, nelaimių iųvengta.
Laivai incidentų nepatyrė
Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis sako, kad naktis uoste iš rugsėjo 26-osios į 27-ąją buvo gana rami, jokių įvykių neužfiksuota. Vėjas buvo pereinantis - pietvakarių ir šiaurės vakarų krypties. Vidutinis jo greitis buvo 25 m/s, tačiau gūsiuose užfiktuoti ir 28 m/s. Naktį Baltijos jūroje bangų aukštis buvo 5-6 metrai. Užvakar vienas jūrinis keltas išplaukė ir vienas atplaukė iš Kylio.
Vakar apie 10 val. laivyba uoste dar buvo ribojama, tačiau po truputį pradėta dirbti su mažesniais laivais. Pamažu laivai buvo grąžinami prie pirmųjų krantinių, esančių netoli uosto vartų, nes trečiadienį dėl blogų oro sąlygų jie buvo patraukti toliau į uostą.
Vakar apie 10 val. išoriniame reide įplaukimo į uostą laukė 13 laivų, o išplaukimo - 3. Krovos darbai kai kuriuose uosto vietose vyko. "Kol kas didesnių laivų įvedimo klausimo nenagrinėjame, kadangi jūroje bangų aukštis 3-5 metrai. Jeigu bangavimas sumažės ir locmanai galės įlipti į didesnius laivus, bus pradėti vesti ir jie. Pirmiausia aptarnausime linijinius laivus, kurių kapitonai gana profesionalūs ir gali priimti locmaną laivui esant uosto vartuose. Turime atlaisvinti krantines, prie kurių stovi laivai, kuriuos reikia išvesti iš uosto", - vakar priešpiet sakė E. Ringis.
Vakar apie 17 val. dujovežis "Arctic Princess", tris dienas laukęs galimybės įplaukti, sėkmingai įvestas į uostą.
Dispečerė vos neprarado balso
AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas vakar sakė, kad trečiadienį nuo pietų žmonės Senojoje perkėloje nebuvo keliami. Didelių nuostolių bendrovė nepatyrė, išskyrus užkimusios bendrovės dispečerinės darbuotojos balsą. Iš žmonių sulaukta labai daug skambučių. Naujoji perkėla dirbo be jokių trukdžių visą dieną ir naktį. Vėjo greitis naktį buvo apie 23-25 m/s gūsiuose.
Vakar nuo ryto pradėjo dirbti ir Senoji perkėla. Trečiadienį keltai neplaukė į Lietuvos jūrų muziejų, bet vakar 11 val. atlikus bandomąjį reisą buvo plaukiama ir į jį.
Įspėjo gyventojus
Naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį virto tikru darbymečiu gaisrininkams.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prevencinės veiklos poskyrio vyresnioji inspektorė Aurelija Maslauskienė teigė, jog ypač stiprus vėjas sukėlė incidentų visoje Lietuvoje, tačiau didžiausią žalą patyrė Klaipėdos apskritis.
"Šįryt užfiksuota daugiau kaip 50 iškvietimų visoje apskrityje, tačiau daugiausiai jų buvo Klaipėdos mieste - 15. Daugiausiai sulaukėme prašymų nuo važiuojamosios kelio dalies ar šaligatvių patraukti nukritusius medžius arba jų šakas. Taip pat vėjas nutraukė elektros laidus, kliudė apšvietimo stulpus, nuplėšė nepritvirtintas gyvenamųjų namų stogų, balkonų konstrukcijas, apgadino keletą automobilių. Du incidentai įvyko ikimokyklinių ugdymo įstaigų teritorijose, kur išvirtę medžiai kliudė tvoras ir automobilį, - praūžusios audros padarinius vardijo A. Maslauskienė.
Nors audra žalos pridarė daug, tačiau, laimei, sužeistųjų neužfiksuota.
"Kol kas nėra sustiprintos gaisrininkų pajėgos, nes negavome pranešimų, jog vėjas dar labiau stiprės, - pastebėjo vyresnioji inspektorė. - Tačiau gyventojus norime įspėti, jog, norint išvengti nuostolių, patys pasirūpintų savo saugumu ir daiktais. Raginame prisitvirtinti konstrukcijas, statinius, sandariai užsidaryti langus, duris, iš balkono išnešti nepritvirtintus daiktus, nestatyti automobilių ir patiems nestovėti po medžiais."
Klaipėdos policijos atstovė spaudai Andromeda Grauslienė pastebėjo, kad policijos pareigūnams naktis buvo rami, o iškvietimų, susijusių su audra, beveik nesulaukta.
Jos žiniomis, vėjuotą naktį iškvietimų, susijusių su audra, sulaukė tik Neringos policijos pareigūnai. Medžiams išvirtus į gatves, policijos pareigūnai kurį laiką kontroliavo automobilių eismą", - aiškino A. Grauslienė.
Didžiausia žala - kritę medžiai
UAB "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas ketvirtadienio dieną pasakojo, jog audra mieste pridarė kaip reikiant žalos, o bendrovės darbuotojai vis dar šalina jos pasekmes. Visame mieste jiems tenka rinkti išvirtusius medžius ar nulūžusias šakas. "Kol kas skaičiuojame, kad išvirto bent 30 medžių. Jau dvi dienas važinėjame po miestą, renkame nulūžusias šakas, kurių galima rasti visame mieste: gyvenamųjų namų kiemuose, parkuose, miesto centre. Žodžiu, po miestą važinėjame pirmyn atgal, o darbas vis nesibaigia", - aiškino G. Valašinas.
TRADICIŠKAI. Pučiant stipriam vėjui dažniausiai lūžta medžiai.
Pasak pašnekovo, kaskart prasidėjus rudens sezonui, prasideda tos pačios problemos.
"Kodėl dabar žalieji tyli? Visa laimė, kad nėra aukų, bet tie dideli medžiai yra labai pavojingi. Ypač, kai jie vis dar su lapais. Po lietaus šakos pasunkėja, vėjas jas įsiūbuoja ir šios lūžta. Tokie medžiai kaip gluosniai, tuopos, kaštonai yra labai trapūs. Tegul parkuose auga tokie medžiai, bet šalia darželių, mokyklų, prekybos centrų, magistralinėse gatvių turėtų būti saugu. Juk niekada nežinai, kada medis nulūš. O jeigu medžius paliekame, juos reikia bent jau sutvirtinti", - rankomis skėsčiojo "Klaipėdos želdinių" direktorius ir pastebėjo, kad prie Klaipėdos universiteto klevas tiesiog "suplyšo" per pusę.
Kokią žalą audra padarė miestui, dar neaišku. Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė informavo, kad skaičiavimai vyks tuomet, kai bus atlikti tvarkymo darbai. "Miestas patyrė nemažą žalą. Medžiai krito Poilsio, Danės, Trinyčių, Skulptūrų parkuose, sumaitoti keturi automobiliai.
Jūrininkų prospekte šviesoforas užkrito ant važiuojamosios kelio dalies, Pilies tilto užkarda buvo pavojingai pakrypusi. Apskritai turėjome labai daug vėjovartų ir daugybę kritusių šakų. Nuostolių yra daug", - tvirtino I. Šakalienė.
Orų permainos sukėlė šoką
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės budėtojas sinoptikas Lionginas Pakštys informavo, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Klaipėdoje siautė audra, o vėjo greitis siekė net 27 metrus per sekundę. Šiandien, pasak jo, vyraus šiaurės vakarų vėjas ir jo greitis sieks12-17 m/s. Protarpiais numatomas nedidelis lietus, temperatūra sieks 12 laipsnių šilumos. Šeštadienį dieną vėjo greitis sieks 8-13 m/s, temperatūra sieks 11-13 laipsnių šilumos. Sekmadienį vėjai stiprės. Kitą savaitę taip pat laukia nepastovūs, vėjuoti orai.
Pasak L. Pakščio, buvome pernelyg pripratę prie vasariškų orų, tad staigiai užklupęs žvarbus oras sukėlė šoką. "Iš tiesų klimatas keičiasi neįprastai staigiai, tačiau tokia temperatūra rugsėjį yra normali", - pastebėjo jis.
Nors kitose Lietuvos dalyse trijų dienų oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių šilumos ir jau prabilta apie šildymo sezono pradžią, tačiau Klaipėdoje kol kas tai negresia.
"Kol siaučia audros, vyrauja vakarų vėjai, o jūros vandens temperatūra siekia apie 15-16 laipsnių, oro temperatūra pajūryje taip greitai neatvės kaip Vilniuje ar Kaune. Mūsų kraštą šildo jūra", - šypsojosi sinoptikas.
Pasiteiravus, kada paskutinį kartą Klaipėdoje siautėjo tokia audra, L. Pakštys teigė, jog panašus vėjo greitis buvo užfiksuotas tik praėjusiais metais.
Informacija
Bendrovė "Lietuvos draudimas" prognozuoja, kad užvakar pavakare ir naktį sustiprėjęs vėjas palietė ne mažiau kaip 150 savo turtą apsidraudusių klientų, jų nuostoliams atlyginti "Lietuvos draudimas" jau rezervavo daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė žala sieks 525 eur, ji dar bus tikslinama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą